Amakusa Simą 70 salų grupė Japonijoje.
Amalariclias (502—531) vestgotų valdovas, Alaricho II sūnus, 531 frankų valdovo Childeberto I nugalėtas ir nukautas prie Narbanos. Su juo išnyko vestgotų giminė.
Amalas paprastasis baltasis (Viscum al-bum L.), amžinai žaliuojąs amalinių (Lo ranthaceae) šeimos pusparazit'inis krūmas. Lietuvoje dažniau beržuose, gluosniuose, topoliuose, rečiau vaismedžiuose, spygliuočiuose. Jis minta sultimis medžių, kuriuo se jis auga. Lapai pailgi, apskritu galu, lygiakraščiai, stori, žydi vasario-balandžio mėn. žiedai maži, žalsvi, dvinamiai. Vaisius apskritoka balkšva uoga, gleivėtu limpamu minkštimu. Paukščių mėgiama ir jų išnešiojama po kitus medžius, ten įsiveisia. Anglijoje laikomas tautiniu krūmu. A. šakelės ir liapai vartojami vaistams (Stipites V'iscicum-Feliis).
Amale (Amala) Kauno aps. Pažaislio vi. upelis, Nemuno deš. intakas, 5,0 km ilgio.
Amalekitai klajoklių ar pusiau sėslių giminė, gyvenusi tarp Palestinos ir Sinajaus pusiasalio, iš istorijos lapų išnykusi 1000 metų pr. Kr.
Amalfi Italijos uostas, 30 km į p. nuo Neapolio. 8000 gyv. (1950). Konstantino
D. įkurtas, buvo išaugęs nepriklausoma respublika, turėjusia dideli prekybos laivyną. Ją sunaikino Pisa 1135.
Amalg-ama metalų mišinys arba lydinys kurio svarbiausioji dalis yra gyvsidabris. Užpakaliniam veidrodžių paviršiui padengti vartojama A. iš 1 dalies alavo Sn, 1 dalies švino Pb, 2 dalių bismuto Bi ir 4 dalių ligi 1000 pašildyto gyvsidabrio.
Amalg-ama aukso natūralus mineralas su 40% aukso, randamas Kolumbijoje, Californijoje.
Amalis Kėdainių aps. Josvainių vi. upelis, Smilgaičio (Smilgos, Nevėžio) deš. intakas, 4,0 km ilgio.
Amaltėja gr. mitologijos ožka savo pienu maitinusi kūdikį Dzeusą. Jos ragą Dzeusas atidavęs Melisėjaus dukterims, kurios jame rasdavę viską, ko tik norėjo. Iš čia Amaltėjos ragas — gausumo ragas.
Amalvas (Amalviškių) Marijampolės aps. Jevaravo ir Padovinio vi. ež., Amalvo paliose, Amalvės (Dovinės, Šešupės) baseine. Paviršiaus plotas 1,7 km2, altitudė 87 m aukščiau jūros, ilgumo 2,3 km, platumo ligi 1,2 km. Baseino plotas a. 70 km2. Gilumas a. 1 m. žymiausias intakas Šlavanta, išteka Amalvė.
Amalvė Marijampolės aps. Padovinio vi. upelis, Dovinės (Šešupės) deš. intakas, 4,1 km ilgio.
Amalvos durpynas Padovinio vi. Marijampolės aps. 3340 ha ploto, 3,1 m gilumo. Amanites ž. Musmirės.
Amaa Ullah (1892 — 195.1) 1919—1929 Afganistano emiras, iš anglų atkovojęs Afganistano nepriklausomybę, europines savo kraštą ir dėl to nuverstas nuo sosto. Apsigyveno Romoje. 1941 vokiečių pagalba mėgino vėl įsikaral'iauti.
Amanus Maž. Azijios kalnynas, per kurį eina Bagdado geležinkelis.
Amapala Handuro uostas C. Amerikoje prie Fonsacos įlankos.
Amarai (augalų utėlės, sausiai) Aphidi-dae 1,5 — 4,5 mm 'ilgio vabzdeliai, kurie apninka kultūrinius ir kt. augalus. Per metus 'duoda keletą kartų ir tik rudeninė A. karta yra dvilypei patinas ir patelė). Visų kitų kartų A. dauginasi neapvais'm-tais kiaušinėliais, t. y. partenogezės keliu. Dvilypė A. karta deda apvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita Vien patelės, parte-nogenetiškai duodančios tolimesnę patelių kartą. A. išmatos turi savyje 50% cukraus (medaus rasa). Augalams A. kenkia ne tik siurbdami, bet ir savo limpamosiomis išmatomis, kurios apteršia augalus ir apsunkina jų kvėpavimą. Augalams kenkiančių A. rūšių yra daug. Soduose su A. kovoja kontaktiniais insekticidais, laukuose anksti aria ražienas ir naikina augalus, kur
A. deda žiemojančius kiaušinėlius.
Amarantaceae augalų šeima dviskilčių eilės, Centrospermae, žiedai su sausu apy-žiedžių. Apie 800 įvairių rūšių. Daugiausiai auga dausų kraštuose.
Amarantas tamsiai raudona, su violetiniu atspalviu, spalva.
Amarantus ž. Būrkotis.
Amarantus caudatus L. rytų, atogrąžų Afrikos ir Indijos vienametis augalas (Amarantaceae šeimos), ligi 1% m akštu-mo. Yna ir margaspalvė, var. tricolor, atmaina a. 25 cm aukštumo, geltonais, raudonais 'ir žaliais lapais.
Amaras ž. Raugerškis.
Amari Mykolas (1806—1889) italų istorikas, 1860 Sicilijos užsienių reikalų ministeris, 1862—1864 švietimo min. Išsp.: La guerra dėl vespro s'iciliano 91886, Storia dėl musulmani įn Sicilia 1854—1873 ir kt.
Amariečiai (Berberidaceae) augalų šeima iš dviskilčių eilėš, Palycarpicae, a. 230 rūšių žolių arba krūmų, auga daugiausia šiaurės vidutiniame klimate, dausų Azijoje ir Amerikos kalnuose.
Amaryllidaeeae vienskilčių eilės augalų šeima, Lilliflorae, dideliais margais žiedais ir apatine mezgine. Apie 950 rūšių dausų ir vid. klimato kraštuose.
Amarilio JAV š. Texaso mst., 74.000 gyv. (1950). Apylinkėje naftos ir helio versmės.
Amarna ž. Tell-el-Amarna.
Amaru indų poetas, erotinės poezijos meistras. Gyveno VI a. Veikale Amarusa-