Anglikonų, arba episkopalinė, bažnyčia protestantiškosios bažnyčios atsišakojimas, kur sujungti du priešingumai: reformacijos mokslas (Kalvino, Liuterio) ir katalikų apeigos. Tas dvyl'ipumas atsirado dėl tos bažnyčios įkūrėjo, Henriko VIII (1509 — 1547), būdo. Jis pats buvo skiriamas dvasininko luomui, bet ruošdamasis Oxfordo universitete gavo ir humanizmo, ir kiek Wyckliffo mokslo įtakos. Mirus jo broliui Arturui, jam teko psirinkti ne dvasininko luomą, bet karaliaus sostą. Draugiškiems santykiams tarp Anglijos ir Ispanijos palaikyti jis turėjo vesti savo brolio našlę, Ispanijos karaliaus Ferdinando dukterį Kotryną Aragon'ietę. Tai, kad ir nekanoniškai santuokai, buvo gautas popiežiaus Julijaus VI leidimas. Bet santykiai su Ona Boleyn Henrikui iškėlė mintį 'išsiskirti su žmona. Mirus visiems vaikams, išskyrus vieną Mariją, jis jau buvo gavęs 'iš popiežiaus Klemento VII sutikimą panaikinti santuoką su karaliene Kotryna, bet popiežiui susitaikius su imperatorium Karoliu V ir leidimo ištuokai nesiunčiant, Henrikas, atsiklausęs kelių universitetų nuomonės dėl savo santuokos teisėtumo, nutraukė santykius su popiežiumi. 1532 sušaukta Anglijoje dvasininkų konvokacija paskelbė karalių Anglijos bažnyčios galva. 1534 parlamentas uždraudė mokėti popiežiui anatus ir pripažino karaliui Visas teises, kurios ligi to laiko priklausė popiežiams. 1537 buvo panaikinti vienuolynai, ir jų turtas nusavintas. 1537 Henrikas vedė Oną Boleyn ir įsakė dvasiniam teismui paskelbti sprendimą apie jo ištuoką su Kotryna. Tuo pačiu laiku jis norėjo likti 'ištikimas ir pagrindinėms katalikų bažnyčios dogmoms. 1539 jo įsakymu buvo paskelbtas vad. kruvinasis statutas, nustatąs mirties bausmę visiems, kas priešinsis taurės atitraukimui, kunigų celibatui, mišioms, ausinei išpažinčiai ir kai kurioms kitoms katalikų bažn. dogmoms. Tuo tarpu sujudo Wyckliffo šalininkai lolardai, kurių, nežiūrint persekiojimų, daug kur Anglijoje buvo likę. Tačiau valdžia kardu ir kartuvėmis malšino bent kokį savo bažnytinėms reformoms priešinimąsi tiek iš katalikų, tiek 'iš lolardų pusės. Popiežiaus šalininkų priekyje stovėjo Winchesterlo vyskupas Gardiner ir Londono vysk. Bonner. Tačiau Cainterbury vysk. Cranmer jau seniau pasidarė Kalvino šalininku ‘ir jau buvo gavęs karaliaus sutikimą visose Anglijos bažnyčiose vartoti Tindal'io anglų kalbon išverstą Bibliją. Anglijos bažnyčios veidas paaiškėjo valdant mažamečio Eduardo VI (1547 — 1553) globėjui, jo dėdei kunigaikščiui Som-merset. Cranmer turėio prie jo laisvas rankas. Mišios buvo uždraustos, iš bažinyčių pašalinti šv. paveikslai, buvo panaikintas kunigų celibatas, šv. vakarienė buvo švenčiama abiem pavidalais. Cranmero pastangomis sušaukta komisija sudarė pamokslų rinkinį bažnyčiose skaityti, katekizmą ir pusiau katalikišką, pusiau protestantišką pamaldų knygą (liturgiką) Book of Common Prayer. Tas pats Cranmer, Ro-chesterio vyskupo Ridley padedamas, surašė 42 stnaipsnių Kalvino dvasios tikėjimo išpažinimą, kur buvo pabrėžta karaliaus supremacija tikėjimo reikaluose. Katalikų partijos vadai, vyskupai Gardiner 'ir Bonner, buvo uždaryti į kalėjimą. Prie karalienės Marijos Katalikės (1553 — 1558) katalikų bažnyčios teisės buvo grąžintos 'ir Crajnmer buvo sudegintas ant laužo. Karalienė Elzbieta (1558—1603), Henriko VIII ir Onos Boleyn duktė, protestantizmo reikalus pradėjo palaikyti tiktai nuo to laiko, kada popiežius Povilas IV ją paskelbė neteisėta Henriko VIII dukteria. 1559 parlamentas priėmė uniformiteto aktą, kuriuo vėl buvo pripažinta valdovo supremacija Anglijos bažnyčiai ir Common Prayer Book. Pamaldose buvo palikta išorinė katalikų pamaldų tvarka, už grįžimą į katalikų tikėjimą buvo nustatytos bausmės ligi mirties bausmės imtinai. Canterbury arkivyskupas Parker sutrumpino tikybos 'išpažinimą ligi 39 straipsnių ir jame suderino Kalvino ir Liuterio mokslą. Tokią reformuotą bažnyčią pripažino 1562 dvasininkų konvokacija, 1571 patvirtino parlamentas, ir tuo būdu buvo įst. valstybinė anglikonų bažnyčia su episkopaliniu sutvarkymu, apaštališku paveldėjimu ir karaliaus supremacija. Tačiau XVIII—XIX a. daug kas buvo nepatenkintas per dideliu jos išoriniu apeigų formalumu, ir tuo laiku jos viduje atsirado įvairios kryptys, kurių viena pasivadino evangeliška arba žemąja bažnyčios partija (Evangelical Party, Low Church Party), kita aukštąja bažnyčios partija (High Church Party), pagaliau ir vad. Oxfordo sąjūdis, aiškiai katalikiškai nuspalvintas.
G. Branson The Church of England 1947; E. F. Garbett Church and State in England 1950.
Anglis cheminis elementas, žymimas C (lot. carbo), atominis svoris 12, atominis numeris 6. Tai yra pagrindinis organinės kilmės junginių elementas ir dėl to organinė chemija iš tikrųjų yra A. junginių chemija. Visos organinės medžiagos, iš kurių susidaro visų gyvių ir augalų kūnai, yra įvairūs A. junginiai. Jų nepaprastas įvairumas yra kilęs iš to, kad tarp savęs jungdamiesi A. atomai, sudaro ilgesnes ar trumpesnes, ištisas ar šakotas, įvairaus didumo ir pavidalo grandines. Į tuos A. junginius įsispraudžia ir kiti elementai žemės plutoje, be organinų medžiagų, yra A. ir neor-