Puslapis:LE01.djvu/184

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

gailiniuose junginiuose karbonatų pavidalo, pvz. kaikakmenio-kalcio karbonato, do-lomitų-kalcio-magnio karbonatų, žemės plutoje yra a. 0,2% A.

Gryna A. gamtoje randama kristalinės formos deimanto ir grafito pavidalu. Jiedu skinasi tik tuo, kad yra skirtingos kristalo formos, atsiradusios dėl skirtingo A. atomų susigrupavimo. prancūzų chemikui Moissa-nui pavyko grafitą paversti deimantu, pavartojus aukštą temperatūrą ir milžinišką spauaimą. Sausai destiliuojant organinius jungimus, pvz. medi arba asmens A., gaunama neKnstaiinės formos gryna A., pvz. meuzio a., koi<sas. Tam tikra akmens A. rusis — antracitas yra beveik gryna A.

Gamtoje amens A. randame gilesniuose žemes sluogsniuose. čia A. susidarė iš priešistorinių lamų augalų, kurie pateko i ginus žemes siuogsnius, Kada vyko atitinkami geologiniai procesai. Drėgmės, šilumos ir mil-zimsKO siegimo veikiamos augaių liekanos, perėjusios sudėtingus cheminius procesus, suanglėjo. Kartu susidarė ir iviairUs A. jungimai, Kurie surandami akmens A. Seniausioji ir labiausiai suanglėjusi akmens A. rūšis yna antracitas, jauniausia ir mažiausiai suanglėjusi—rudosios akmens A. Tarp jų yra praėjęs didelis suanglėjimo tarpas ir todėl yra iaoai daug įvairių akmens A. rūšių. Jų susidarymą paveikė ir augaių rūšių, iš kurių aKmens A. susidarė, įvairumas ir skirtingos suanglėjimo sąlygos.

Akmens A. yra juodos arba tamsiai pilkos spalvos. AKmens A. rūšiuojamos pagal suaetį, Kokso kieKį, išorės ir kai kurias Kitas specialias žymes. Gruenner akmens A. skirsto į a) sausas ilganepsnes, b) riebias iiganepsnes, arba dujines, c) riebiąsias, aroa Kalvių A., d) nebies trumpaiiepsnes, arba kOKsmes , e) liesas, arba antracitines.

Svarbi aKmens A. savybė yra jų pelenų rūšis. Vienos duoda pelenus miltelių pavidalo, kitos lengvai tirpstančius, šlaką sudarančius pelenus.

Technikoje akmens A. plačiausiai naudojamos kurui, žaliava koksui, degančiosioms dujoms, šviečiamosioms dujoms ir įvairiems cheminiams produktams gaminti. Iš akmens A. gaminamas ir skystas kuras, pvz. benzinas ar gazolis. Sintetinis benzinas gaminamas iš akmens A. jas hidrogenizuojant, pavartojant spaudimą, aukštą temperatūrą ir specialius katalizatorius.

Angliškoji liga ž. Rachitis.

Angloarabai arkliai, gaunami arabų ir anglų grynakraujų arklių mišrinimo keliu.

Anglonormanai Prancūzijoje paplitusi ai kliu veislė, išvesta iš Normandijos kumelių ir anglų eržilų. Pussunkio arklio tipas.

Anglų avys Anglijoje išaugintos mėsinės avių veislės. Pagal vilnos ilgumą, jas skirsto į ilgavilnes (visai baltos): leicester, bor-der-leicester, cotswold, lincoln, cheviot; trumpavilnės: southdown, hampshire, shropsnire, Oxfordshire, Suffolk.

Angių būrų karas 1899 — 1902 ėjo tiarp Transvalio ir Oranžo respublikų ir Anglijos, kai pirmosios dvi respublikos pasipriešino Anglijos pastangoms jas pavergti. Pradžioje būrai vedė reguliarų karą, vadovaujami Jouberto, Cronje ir kt., 1899 X 15 sumušė anglus ties Glencoe ir XII 15 ties Co-ie.nso. Anglams atsiuntus pastiprinimus ir savo kariuomenės prieky pastačius Robert-są, o nuo 1901 pradžios Kitchenerį, būrams pradėjo nesisekti, ir 1900 II 17 ties Paader-bergu būrų gen. Cronje buvo priverstas kapituliuoti. i^o to būnai atsisakė reguliaraus karo ir pradėjo partizanini, kuriame ypač pasižymėjo gen. Botha, Dewey ir Delarey. Nors Europos valstybių visuomenė simpatizavo savo nepriklausomumą ginantiems būrams, bet niekas jiems realios pagalbos neteikė, ir todėl ,1902 IV jie pradėjo taikos derybas ir 1902 V 31 Pretorijoje pasirašė taiką, kuria jie nustojo savo nepriklausomybės.

Anglų kalba yra kilusi iš vak. germanų kalbos. V a. germanų giminės — anglai, saksai ir jutai atkeliavo į Britų salą ir, vietos gyventojus nugalėję, čia įvedė savo kalbą. Anglai apsigyveno šiaurėje, saksai vakaruose, jutai Kente. Jau tada susiformavo 4 pagrindinės A. K. tarmės: nortum-briečių, vak. saksų, mersiečių, ke,ntų. Vietinė keltų kalba nedaug padarė A. K. įtakos, daugiau romėnai. VI a. įvedus čia krkikščionybę prasideda lotynų kalbos įtaka A. K. Iš vietinių tarmių pradžioje įsigali nortumbriečių, kuria buvo parašyti pirmieji žinomi A. K. raštai. Danams užpuolus ir sunaikinus Nortumbiją, įsigali saksų tarmė, kuria yra parašyti ir išversti iš nort-

Anglonormanų arklys

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4581-0=4581 wiki spaudos ženklai).