Angrivarai germanų tautelė, gyvenusi abipus Veserio upės. Angrų ar engrų vardais priklausė saksų sąjungai ir Karolio Didžiojo buvo nugalėti.
Angstroem Andrius Jonas (1814 — 1874) Upsalos univ. prof., fizikas, dirbęs daugiausia spektrinės analizės srityje ir 1868 paskelbęs pirmą cheminių elementų spektrų atlasą.
Angstroemas ilgio vienetas šviesos bangoms matuoti, gavęs vardą nuo švedų fiziko A. J. Aengstroemo. Vienas A. yra lygus vienai dešimtmiliomnei milimetro daliai, arba dešimtai milikrono daliai.
Anguilla viena Leward-Islands salyno salų, j r. nuo Portorico; 91 km2, 5200 gyv.; nuo 1650 priklauso Anglijai.
Anguilla fluviatilis ž. Ungurys.
Anguilluilidae Nematoda šeimos apskritosios kirmėlės, gyvenančios vandenyje, žemėje, puvėsiuose; ta'ip pat žmogaus, gyvulių, augalų parazitas.
Anguis ž. Gluodena.
Angus (Angiūtė) Veronika (g. 1910)
JAV radio stočių damininkė bei bažnyčių solistė.
Anhalt Vokieti jos kraštas š. Harce, 2326 km.2, 432.000 gyv. (1939). Miestai: Dessau, Zerbst. Rudosios anglies, druskos ir kalio kasyklos.
Anhydraemija (gr.) kraujo sutirštėjimas dėl vandens mažėjimo.
Anhidrklai cheminiai junginiai, kurie gaunami iš kitų medžiagų atėmus vandenį. Rūgščių A. yra elementų deginiai, arba oksidai, kurie jungdamiesi su vandeniu duoda rūgštį. Pvz. SO4 yra sieros rūgšties A., nes su vandeniu sudaro sieros rūgštį: S03 + HoO = HoS04. Iš dviejų molekulų acto rūgšties, atėmus vieną molekulą vandens, gaunamas acto rūgšties A. Ir organinių rūgščių A., susidūrę su vandeniu, lengvai virsta rūgštimi. A. gali turėti ne vien rūgštys, bet ir kiti A.
Anhidritas rombipiramidalinis mineralas CaSOt. Bespalvis arba įvairiai nudažytas. Dažnai stambių grūdelių pavidalo. Kietumas 3—3,2; tankumas 2,9—3,0. Randamas druskos kasyklose. Sumišęs su vandeniu, virsta gipsu.
Anhidrosis (gr.) susilpnintas arba sulaikytas prakaitavimas.
Ani buvusi armėnų sostinė Kaukaze, žinoma dar VIII—VII a. pr. Kr. Nuo XVIII a. priklausė turkams, nuo 1878 Rusijai, 1921 atiteko vėl turkams. Griuvėsiai 7 km nuo A. glž. stoties.
Anicetas popiežius (apie 154—165), šventasis (šventė IV 17).
Anichini Laurynas Cezaris (m. 1851 Raudondvaryje). Lietuvon pateko 1812 Mac Donaldo korpo karininku. Pateko į nelaisvę ir liko Lietuvoje. Suprojektavo ir pastatė Raudondvario bžn. Ji buvo 1915 susprogdinta Kauno tvirtovės komendantui įsakius.
Aničkov Eugenijus (1866—1937) rusų literatūros istorikas ir kritikas. 1917 emigravęs į vak. Europą ir buvęs Prahos, Belgrado, Skopijės univ. prof. Tyrinėjo ir folklorą. Išsp. Vesenniaja obriadovaja pesnia 1914, Predteči i sovremenniki na Zapade i u nas 1910 ir kt.
Anykščiai Utenos aps. mst., platesnių apylinkių centras; kairiame šventosios upės krante. Per Šventąją buvo pastatytas geležinis tiltas. Pradžios mokykla nuo 1846. Nepriklausomojoje Lietuvoje vid. mokykla buvo perorganizuota į gimnaziją. Vysk. A. Baranausko klėtelė, kurioje jis rašė Anykščių Šilelį, būvio paversta mu-zėjėliu. A. garsėjo vyno ir veltinių pramone.
Jau 1516 A. turėjo miesto teises, kurios paskiau buvo patvirtintos 1567, 1600, 1792 Lietuvos Didž. Kun. privilegijomis. 1792 privilegija buvo suteikusi A. ir ženklą — trijų arkadų mūro tiltą per šventąją su Jano Nepomuko stiovyla. 1793 konstitucija buvo A. paskyrusi apskrities centru, tačiau dėl 1794 sukilimo iš to nieko neišėjo. Paskiau A. nustojo miesto teisių, ir 1842 A. gyventojai prašė rusų valdžios jiems vėl tas teises grąžinti, bet jos nebuvo grąžintos. 1863 sukilimio metu Povilo červinsklo sukilėlių būrys ties A. sumušė rusų dalinį.
Pirmoji medinė katalikų bžn. buvo statyta 1514. Per 1566 gaisrą sudegė. Po to pastatyta vėl medinė. 1765 pastatyta mūrinė bžn. Naujoji mūro pabaigta statyti 1909. 1905 revoliucijos metu Orlovo vedamas baudžiamasis būrys smarkiai apšaudė A. Per Pirmąjį Pasaulinį karą A. gerokai nukentėjo. Nepriklausomybės metu A. augti kenkė Viliniaus atkirtimas, nes anksčiau santykiai su Vilniumi buvo labai glaudūs (ėjo siauruoju Panevėžio—Švenčionių ge-žinkeliu). O susisiekimas su Kaunu buvęs gana sunkus. Vėliau A. pradėjo traukti vasarotojus.
Anykščiuose ir Anykščių vl. gimė mūsų rašytojai: Konstantinas Sirvydas, vysk. A. Baranauskas, Klemensas Kairys, Jonas Biliūnas, A. Žukauskas-Vienuolis ir kt.
Anykščių šilelis Antano Baranausko poema (1858—1859). Dar būdamas Varnių seminarijos klierikas, per vieną Varnių sem. prof. A. Gabšio-Gabševičiaus pamoką išgirdęs pasityčiojimą iš lietuvių kalbos, kad ji netinkanti nei kilnioms mintims reikšti, nei poezijai, Baranauskas susijaudino ir tol nenurimo, kol tą pačią 1858 va-