persispausdinti mokslo reikalams ir 'išsp. savo Litauische Studien 1875, bet kiek pakeitęs B. rašybą ir kalbą. Užmezgęs paskiau korespondenciją su Weberiu, B. pats pakišo jam minti A. g. 'iš naujo spausdinti. B. pats pateikė Weberiui du kiek skirtingus tekstus: kaip jo anksčiau buvo rašyta ir be^drîme kalba parengtą; tai Weber išsp. 1882 priedu prie Eisenacho gimn. programos, pavadinęs Ostlitauische Texte, su 20 eilučių papildvmų, kurių Geitler nebuvo išsnausdinęs. Tačiau kita to leidinio dalis, kuri turėjo apimti A. š. priedus ir kitus tarminius tekstus, nebuvo išleista. Tą dali medžiagos 1920 paskelbė F. Specht leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski. Weberio leidinys atkreipė j B. lietuvių kalbos tyrinėtjų vokiečių -dėmėsi. Lietuvoje jis sustiprino A. š. tautini vaidmenį šviesuomenei ir šitaip susipratusiems lietuviams. Pradžioie dėl lietuviškų raštų draudimo šis leidinvs rusų cenzūros nebuvo įsileistas, bet akademiko J. Groto tarpininkavimu, cenzūros komitetas jį leido. Plačiau A. š. paplito populiariuose leidiniuose, kurių nuo 1892 (Vien. Liet.) pasirodė keliolika leidimų. Į lenkų kalbą A. š. išvertė St. Jablonskienė ir kt. Į anglų kalbą N. Rastenis. Iš dalies A. g. tradicijų išdava buvo B. Buivydaitės Anykščių baladės 1930, Juozo žengės Anykščių gilelis 1930.
Anykšta (Anykštis) Utenos aps. Anykščių vi. upelis, šventosios (Neries) kair. intakas, 11,1 km ilgio. Teka iš Rubikių ež. Vid. nuolydis 0.0052; baseino plotas 150 km2. Vandens deb’itas prie žiočių maks. 30, vid. 1, min. 0.2 m^/sek.
Anykštas ež. Trakų aps. Kietaviškių vi. Strėvos (Nemuno) baseine, 4 km į rytus nuo Kietaviškių bžk. Vingiuotas, su 8 salomis, 3.5 km ilgio, ligi 1 km ploč'io. Paviršiaus plotas 1,84 km2, altitudė 85,1 m aukščiau jūros. Vid. gilumas 4,5 m. Per ežerą teka Strauja. Krantai ligi 12 m aukščio.
Anilidai amidus atitinką anilino derivatai su organinėmis rūgštimis, išsiskiriant vandeniui, pvz. acetanilidas arba antifebrinas.
Anilinas, aminobenzolas, feniloaminas, CfįHriNHo. Paprasčiausioji aromatinė bazė; garų pavidalo nuodinga medžiaga. Verda 1830 C temperatūroje. Gaminama gaivinant nitrobenzolą su geležies pjuvenomis ir druskos rūgštimi (hydrochlorinė rūgštis). Jungiasi su rūgštimis, duodama kristalines druskas. A. yra pagrindinė medžiaga dažų gamyboje (A. (dažai), akmens anglies dervos dažai. Dabar didelė jų dalis daroma iš naftalino, antrachinono ir kt.
Anilino dervos (lakai) termoplastinės dirbtinės dervos iš anilino ir formaldehido (formalino), pagaminamos rūgščiame tir-
Anykšta