šiai linkmei, kuri savo dėmesio centru laiko žmogų, ne Dievą.
Antropofagai (gr.) ž. Žmogėdros.
Antropofobija (gr.) žmonių baimė.
Antropogenija (gr.) žmogaus kilmės ir žmonių rasių tyrinėjimo mokslas.
Antropogeografija geognafijos mokslo šaka, kuri tyrinėja žmogaus santykius su gamtine aplinkuma: gamtos įtaka žmon'ių gyvenimui ir žmonių poveikį gamtai, čia įeina: žmonijos rasinis, kultūrinis, religinis ir tautinis pasiskirstymas ir veikimas, valstybinis susitvarkymas, gyventojų tankumas, gyvenomosios vietovės, susisiekimas, prekyba. Atskira mokslo šaka A. virto XIX a., kada atskirus, su A. susijusius klausimus pradėjo nagrinėti Ritter, Kapp, Guyot, M. Wagner, Buckle, E. Reclus ir kt. A., kaip atskiros mokslo šakos, pagrindus nustatė F. Ratzel ir Richthofen. XX a. pradžioje pagilino A. prancūzų mokslininkai, kurie žymia dalimi ėjo Reclus nustatyta kryptimi. Tai Videl de la Blanche, J. Brunhes ir kt.
Antropolatrija garbinimas žmonių, laikant juos dievais. A. buvo daugelyje civilizacijų. Šmtoi/mas Japonijoje ligi šiol imperatorių laikė „regima dievybe”.
Antropologija mokslas apie žmogų. Pre-ciziškiau —• mokslas anie žmonių gruoes, jų papročius ir jų kūrybą. A. tyrinėja žmogų tam tikrose salvgose. bet nenagrinėja jo individinės pusės, dėl to fiziologija ir psi'chologiia į A. sąvoką neįeina. Mokslų klasifikacijoje A. yra drauge biologinis ir socialinis mokslas. Ji dalijama į fizinę A. ir socialinę kultūrinę A., kuri apima etnologiją ir archeologiją.
Filosofinė antropologija filosofinė disciplina, turinti savo objektu žmogų, šituo vardu imama vis labiau pakeisti, kas anksčiau buvo vadinama psichologija ir kas dabar vadinama dar kartais filosofine psichologija, šis termininis keitimasis nėra atsitiktinis, o sifsiies su pakitusia pačios psichologiios prasme. Kai fizikiniai mokslai, rasdami savarankiškus metodus, galutinai išsilaisvino iš filosofijos prieglobsčio pačioje naujinu am*ių pradžioje, tai psichologiia panašiai baigia formuotis į savarankišką eksperimentinį mokslą tik mūsų laiku. Formaliai dabarties mokslinė psichologija tiek pat nepriklausoma filosofijai, kaip ir fizika ar biologija, nors tradiciškai ir tebemokoma filosofijos fakultetuose. Pagal tai, psichologiiai virtus atskiru eksperimentiniu mokslu, filosofai metafizinei žmogaus problemai pavadinti turėjo ieškoti kito naujo vardo. Tokiu nauju vardu ir iškilo filosofinė A.: būtų buvę tikslu vadintis tiesiai A., bet šis vardas jau buvo vartojamas specialia prasme gamtos moksluose, žmogaus problematikos metodinis išsiskyrimas į mokslinę psichologiją ir filosofinę A. turėjo gilaus poveikio ir patiems filosofams. Tradicinė .naujųjų amžių psichologija, paveikta Descartes, žmogaus klausimą sprendė, lyg tik psichinis gyvenimas būtų išsėmęs visą žmogiškąją būtį. Tačiau žmogus nėra tik „siela”, bet lygiai ir „kūnas”, ir užtat žmogaus klausimui atsakyti reikia eiti į visą žmogų. Kada Mercier ir vėliau Scheler kėlė reikalą psichologiją (sielos mokslą) pakelti į A.
Socialinė kultūrnė antropologija ž. Archeologija ir etnologija.
Fizinė antropologija nagrinėja žmonių fizines savybes; tai žmonių rasių mokslas. Moksliškai žmonių rases pradėjo tyrinėti pirmieji Linne (1707 — 1778) ir Buffon (1707—1788). Moderninės fizinės A. steigėju laikomas J.F. Blumen-bach (1753—1840), greta jo dar Soemmering, J. Hunter, P. Camper. Ch. White pirmas 1799 pradėjo somatometrinius tyrimus. XIX a. Ch. Darwin, Lamarck, Th. H. Huxley kai kurioms F. A. problemoms davė naujų akstinų. Nuo to laiko daugelyje kraštų prasideda sistemingas F. A. tyrinėjimas. čia daug įtakos turėjo P. Broca tyrinėjimai. Jis tarp kita ko nustatė .naujus F. A. metodus, kurie turėjo lemiamos įtakos Ir kitų kraštų tos rūšies darbams. Greta jo šioje srityje iškilo A. Quatrefages 'ir P. Topinard.
Lietuvos F. A. tyrinėjo J. Brennsohn (Zur Anthropologie d. Litauer 1883), P. A. Jančuk (K voprosu ob antropologičeskom tipe litovcev 1890), J. Talko Hryncewicz (visa eilė Krokuvos Mokslų Akademijos 1892—1920 išsp. studijų iš Lietuvos F. A., jų svarbiausia: Charakterystyka fiziczna
ludow Litwy i Bialorusi), W. Olechnowicz (Charakterystyka antropologiczna Litwi-now z okolic Olity 1895). Be to paskirų studijų paskelbė D. Bukantas (Iš Ežerėnų apylinkės lietuvių antropologijos 1910), P. Višinskis (jo diplominis darbas apie lietuvių F. A. buvo išspausdintas tik praėjus keliasdešimčiai metų po jo mirties), J. Žilinskas (Lietuvių protėviai 1937, Lietuvių rasinė sudėtis 1930, Crania lituanica 1939 su Jurgučiu ir kt. Lietuvių F. A. tyrinėjo dar P. Avižonis, J. Baronas, V. šukevičius, L. Krzywicki, E. Czepurkowski ir kt.
Antropologizmas filosofijos kryptis, suvedanti visą mokslinį pažinimą į antropologiją, žmogaus mokslą. Senovėje tokios krypties laikėsi sofistai, naujausiais laikais Feuerbach. A. vadina ir antropologini} istorijos supratimą.