Antropometrija (gr.) žmogaus kūno ir paskirų organų matavimas. Jos pagrindinis uždavinys nustatyti paskiro individo organizmo požymių visumą, kad galėtų priskirti jį kuriai nors tautai. Ligi XX a. šioje srityje vyravo Bertillono ir apskritai vad. prancūzų mokyklos lantropometriniai tyrimo metodai; vėliau paplito R. Martino nustatyti metodai, iš Vokietijos perėję ir kitur. Baudžiamojoje teisėje A. naudojamasi nusikaltėlio tapatybei įrodyti; čia ypatingą reikšmę turi A. šaka — daktilos-kopija.
- A. Hrdlička Practical Anthropometry 3 leid 1943.
Antropomorfinės beždžionės, vad ir antropoidais, aukščiausios smailianosių beždžionių (Catarhini) rūšys: gorila, šimpanzė, orangutangas, gibonas.
Antropomorfizmas (gr.) žmogaus savybių priskyrimas dievybėms ar nęgyvajai gamtai, skirtingos būties vaizdavimas pagal žmogiškąją būti. Visų pirma A. vadinamos tos primityviosios religijos, kurios kūrė dievus pagal žmogų. Iš senovės lietuvių dievų tik vienas Perkūnas turi ryškias antropomorfines savybes. Mažiau jų turi Laima (likimo deivė), o mėnulis tik retkarčiais sakmėse vaizduojamas gnažaus jaunikaičio pavidalu, žmogiškų savybių turinčios bfitybės yra laumės arba deivės, tik jos nėra tikros dievybės, bet tarpinis laipsnis tarp dievų ir žmonių pasaulių.
Bendriau, neigiama prasme, A. vad. apskritai kiekvienas žmogiškosios būties kategorijų perkėlimas būčiai.
Antropopitekas (gr.) kai kurių mokslininkų spėjama tarpinė grandis tarp žmogaus (anthropos) ir beždžionės (pithecos).
Antroposofija R. Steinero 1912 įkurtas ,.dvasios mokslas”, turįs tikslo tam tikrais metodais taip žmones išauklėti, kad jie ypatingu, nejusliniu būdu sugebėtų pažinti savąją žmogišką prigimtį, tai, kas savo esme žmoguje yra nuo pat pradžių dieviška. Tuo būdu įgiję pilnutinį, ypač dvasinės tikrovės, pažinimą, žmonės galėsią atitinkamai pilnutinai ir gyvenime nusistatyti. Pasaulėžiūros požiūriu A. yra dvasios-me-džiagos monizmas, religiniu — senovinių indų, manichėjų, kabalininkų, teosofų ir kt. mokslų sinkretizmas, filosofiniu — neaiš-kus dvasios ir medžiagos mišinys.
Antrša (pr.entrechat) baleto figūra —• tam tikras šuolis aukštyn, tuo pačiu laiku šokėjui keletą kartų suduodant koja į koją. Paprastai vartoja vyrai.
Antsmilkiniai priešistoriniai galvos papuošalai, nešioti palei smilkinius abipusiai galvos. Lietuvoje jie buvo vartojami a. 500 pr. Kr. 1940 Kurmaičiuose Kretingos vi. viename griautiniame kape surastos 2 A. papuošalų tipo sąsukos ir 4 kilpinės sraigi-nės įvijos. Prieškristiniam geležies amžiui priskirtinas akinių pavidalo A., surastas Steponavoje, Debeikių vi. Daugiausia jų yra iš II a. Kr. g. Pagal savo formą jie skirstomi į įvijinius ir plokštelinius. Pirmieji yra susukti iš 2-2.5 mm storio apskritos žalvario vielos ir turi 3-5 apvijas. Suaugusių moterų A. a. 10 cm skersmens, vaikų a.
5 cm. Įvijinių A. Lietuvoje surasta daug, ypač Sargėnų kapinyne Lapių vi. Jų centras buvęs Lietuvoje. Už jos ribų jų terasta Latvijoje.
Plokšteliniai A. yra plokšti, apvalūs, lietiniai. Priekinė pusė ornamentuota koncentriniais ratais, palei briaunas įvijomis, kriputėmis. Jie turi rakto pavidalo išpiovą. A. buvo vartojami galvos šonams ir plaukams papuošti. Už Lietuvos ribų plokštelinių A. ligšiol nerasta.
- J. Puzinas Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys 1938.
Antsparniai, arba élitros, priekiniai vabalų (Coleoptera) ir tiesiasparnių (Ortho-ptera) vabzdžių kieti sparnai.
Antspaudai pradėta vartoti nuo to laiko, kada valstybėms besitvarkant, tekdavo tarptautiniuose santykiuose ir valstvbės viduj išdavinėti įvairius dokumentus. A. atstodavo parašus ir dėl to dažniausiai priklausė vienam asmeniui ir turėdavo jo asmenybę patvirtinančius ženklus.
Įėję į privatinį gyvenimą. jie irgi, greta šeimos ženklo-herbo, turėjo paprastai ir kokią individualinę žymę. Suklashtojimui išvengti jų savininkas ar valstybės valdininkas (kanc-
Plokšteliniai antsmilkiniai abejose kaukolės pusėse
Įvijinis antsmilkinis iš Sargėnų Kauno aps.
Plokštelinis antsmilkinis (II a. Raguvos vi.)
D. L. K. Algirdo antspaudas