Apytikris skaičiavimas taikomosios matematikos metodas, operuojąs apytikriais dydžiais. A. S. plėtėsi kartu su tiksliaisiais gamtos mokslais ir technika. Pirmieji A. S. pradėjo naudotis astronomai. Kepler duoda ištisus A. S. gvildenančius skyrius. Logaritmų sunadimas ir ištobulinimas davė A. S. naują galingą priemonę. Vėliau A. S. pradėjo naudotis taikomoji mechanika, išvystydama savotiškus grafiškus skaičiavimo metodus. Pastaraisiais laikais atskiri geometrinio pobūdžio skaičiavimo metodai yra išskirti i atskirą mokslo šaką — nomografiją.
A. S. priežastys yra tos, kad visoki matavimo duomenys niekados nebūva absoliučiai griežti. Irracionalūs skaičiai negali būti išreikšti pabaigiamų skaitmenų kiekiu. Todėl reikia tenkintis lapytikrėmis tų skaičių reikšmėmis. Daugelis matematiškų problemų negali būti griežtai išspręsta, šiais atvejais įmanoma rasti apytikris sprendinys. Įvairiuose matematikos pritaikinimuose griežtas sprendimas kartais nėra reikalingas, šiam atvejui taikant A. S. daug sutaupoma laiko.
Apium graveolens ž. Krapai.
Apium petroselinum ž. Petruška.
Apyvartos metas miškininkystėje laikas, kuriuo užauga miškas nuo atsiradimo ligi to meto, kada būva tinkamas kirsti. Lietuvoje įvairioms medžių veislėms buvo nustatyta tokia apyvarta: ąžuolui 160 metų, pušiai 100 metų, eglei ir uosiui 80, juodalksniui, beržui, drebulei ir kitiems minkštiems lapuočiams 60 metų.
Apyžiedis žiedo apdanga. ž. žiedas.
Apkaba tam tikras įtaisas, kuris padeda jame sudėtus šovinius įdėti į ginklo sandėlį arba kartu su jame esamais šoviniais įdėtas į ginklą, sudaro to ginklo sandėlį.
Apkaršai varlių, žuvų išnaršos.
Apkartai Zarasų aps. Dūkšto vi. piliakalnis Garšvinės laukuose, čia rasta įvairių senovinių ginklų liekanų. Spėjama A. buvus reikšmingą gynimosi vietą saugojant, perėjimus tarp Dysno ir Dysnykščių ež.
Apkasas griovys, pritaikytas šaudyti iš šautuvų, kulkosvydžių, m'inosvydžių ir kitų šaunamųjų ginklų. Dabar A. vartojami ne tik poziciniame kare, bet ir manevriniame kare.
Apkrečiamosios gyvulių ligos dalijamos į invazines ligas, sukeliamas gyvulių ar augalų parazitų, ir infekcines, sukeliamas dažiniausiai žemesnės organizacijos kenkėjų, pvz. juodligė, paukščių cholera, kiaulių raudonligė, įplautimas ir kt. Kai kurios ligos labai lengvai perduodamos vieno gyvulio kitam ir kartais greitai išsiplečia didesnėj ar mažesnėj teritorijoje. Jas va- dina epizootijomis, pvz. raguočių maras ir snukio bei nagų ligos. Kovai sų A. G. L. paprastai taikomos šios priemonės: sergančių ir įtariamųjų gyvulių .naikinimas, priverstinas skiepijimas imuniniais serumais, apkrėstų bandų izoliacija ir tvartų dezinfekcija ir kt.
Apkrečiamosios žmonių ligos ž. Infekcinės ligos.
Aplanatas fotografijos aparato objektyvas, sudarytas iš dviejų simetrinių porų lęšių, be sferinės ir chromatinės aberacijos.
A Plea For Lithuania informacinis anglų kalba lietuviškas laikraštis, kurį 1916 II — 1919 leido kun. J. Kaulakis. Iš viso išėjo 14 numerių.
Aplikacija JAV anketinio pobūdžio prašymas.
Aplinkraštis Lietuvos administracijoje buvo vyriausybės aktas, siunčiamas visoms priklausomoms įstaigoms, išaiškinti kilusioms praktikoje abejonėms.
Aplinkuma vietos geografinių veiksnių visuma, turinti pirmaeilę reikšmę žmogaus dvasiniam ir ūkiniam gyvenimui. Geografinę A. sudaro žemės paviršiaus morfologija, klimatas, vandenys ir augmenija.
Aplitas geologijoje smulkiai grūduotas magmos skilimo produktas.
Aplodismentas (pr.) pasitenkinimo bei pagyrimo pareiškimas rankų plojimu. Lietuvoje A. vietoje buvo prigijęs terminas katutės.
Aplomas mineralas, granato atmaina.
Aplombas (pr. aplomb — pusiausvyros būtis) kasdieninėje kalboje reiškia visišką savimi pasitikėjimą kalbant, santykiaujant su kitais. Paprastai išsireiškimas taikomas tiems, kurių pareiškimai ir laikysena neatitinka jų žinių ir kultūros.
Apmaldai seniau, prieš keliasdešimt metų vienur kitur Lietuvoje, ypač Rytiečiuose, buvo taip vadinami į vyro šoną atlydėję jaunosios pajauniai, kurie ten pasilikdavo po vestuvių Vieną dieną ir maldydavo (ramindavo; jaunąją, turėjusią pagal paprotį verkti ir gailėtis savųjų.
Apmušai vartojami kambarių sienoms pagražinti. Seniausi A. Europoje buvo iš šilko, drobės, odos, gelumbės, kurie buvo išpaišyti ar išsiuvinėti, šilkiniai A. buvo XVIII a. pabaigoje gaminami ir Lietuvoje Tizenhauzo fabrike Gardine. Tokie A. buvo brangūs ir buvo vartojami vien didikų rūmams puošti. Popieriniai A. su mechaniškai atmuštais pagražinimais, ornamentais ir paveikslais buvo iš seno daromi Kinuose, bet Europoje atsirado tik XVIII a. ir paplito XIX a. XX a. juos, 'ypač miestuose, išstumia sienų dažymas.