Apnoe (gr.) būtis, kada nekvėpuojama, turint pakankamai deguonies kraujuje.
Apo ugnikalnis Mindanao saloje Filipinuose 3200 m aukščio.
Apochromatas sudėtinis didelio aplanatiz-mo ir didelio achromatizmo objektyvas. Jį dažnai sudaro penki stiklai, kurių vienas dvigubas ir du trigubi. Paskutinis stiklas pusrutulinis. A. stiklai dažnai duoda vad. antrinį spektrą. Ze'Iss sudarė tokius stiklus, kurie nebeduoda ir antrinių spektrų. Tokių stiklų sistemos vadinamos apochro-matinėmis.
Apoeynaceae dviskilčių (Contortae) eilės augalų še'imia. žiinoma a. 1000 rūšių, augančių šiltame ir vidutiniame klimate, daugiausia vijoklinių ir sumedėjusių augalų. Jų tarpe daug yra nuodingų augalų.
Apodektai senovės Atėnų mokesčių rinkėjai, kurių kias metai rinkta po 10.
Apodiktini's logiškai būtinas, neginčijamai tikras. Kanto filosofijoje A. spręsmais vadinami tie spręsma'i, kurie išreiškia būtiną sąryšį, ž. Modalumas.
Apofilitas ditetragonališkai bipiramidali-nis mineralas. Kietumas 4,5—5, tankumas 2,3. Tobulas skalūnas. Permatomas, bespalvis arba lengvai spalvotas. Randamas erup-tyvinių uolienų pripildytose tuštumose.
Apogamlja (gr.) be kopuliacijos ¡vykstąs lytinių ląstelių išaugimas į naują individą. Dažnas dumbliuose, bet pasitaiko ir aukštesniuose augaluose (gartenogenesis). Panašus reiškinys yra paparčių apospori-ja, kai veisimasis vyksta neišaugant sporoms.
Apogėjus mėnulio orbitos taškas, kur mėnulis yra toliausiai nuo žemės. Priešingas punktas, kur jis arčiausiai prie žemės, vad. perigėjus. Jungiančioji abudu taškus tiesioji vad. mėnulio orbitos apsidų linija. Netiesiogiai A. reiškia kurios .nors būties aukščiausią, tašką.
Apokalipsė N. T. paskutinė ir vienintelė pranašų knyga rašyta graikiškai, vad. šv. Jono Apreiškimu. Knyga rašyta vad. apo-kaliptišku stiliumi, žinomu dar II a. pr. Kr. Knygos alegorijos yra kilusios iš bendro apokaliptiško padavimo 'ir paties autoriaus vaizduotės. A. autorium laikomas Jonas Evangelistas, parašęs A. paskutiniame I a. dešimtmetyje imp. Domiciano viešpatavimo pabaigoje (95—98 Kr. g.). Lietuvių kalba teologinę A. egzegezę duoda kun. V. J. Bagdonavičius studija žmonijos likimas šv. Jono apreiškimo knygoje 1953.
Apokalipsės raiteliai daugelio menininkų (Duerero, Corneliuso, Boecklino) paveikslų tema, paimta iš šv. Jono apreiškimo, kuriame miriimi 4 slaptingi raiteliai ant šyvo, sarto, juodo ir palšo arklių, pasirodą Avi- nėliui atplėšiant antspaudus nuo Dievo paslapčių knygos.
Apokalipsės skaičius šv. Jono apreiškime A. žvėries skaičius 666 . A. žvėris pasirodo kaip Antikristas, todėl tas skaičius vad. ir žmogaus skaičiumi.
Apokalipsės žvėrys šv. Jono apreiškime prieš Kristaus antrąjį atėjimą pasirodančios krikščionims priešiškos galybės 'ir slibino (šėtono) talkininkai.
Apokaliptika bendras pavadinimas apokrifinių, apokaliptinių—pranašiškų raštų apie pasaulio pabaigą.
Apokastasis (gr.) grąžinimas daikto į pirmesnę, tobulesnę būtį. Teologijoje A. reiškia amžių pabaigoje įvyksiantį visos kūrinijos grąžinimą į tobulesnę būtį, kurios neteko per nuodėmę.
Apokreino rūgštys. Markinant linus bei kanapes vandenyje pasigamina A. rūgštis, kuri žalingai veikia biologinį žuvų gyvenimą. Kilniosios žuvys, kaip lašišos, seliavos, sigai Ir stintos išnyksta iš žuvinių vandenų jau esant nedideliam šios rūgšties kiekiui. Daugelyje Lietuvos ežerų dėl A. R. nesiveisė anos žuvys, nors visos kitos sąlygos buvo tam palankios.
Apokrifai (gr. — slaptas) senovės rašytojų veikaluose A. reiškė knygas, prieinamas tik pasirengusiems žmonėms. Krikš- . čionių literatūroje A. vadinta knygos, neleistos viešai bažnyčiose vartoti. Jos buvo laikomos .nekanoniškų knygų sinonimu. A. tai nežinomų autorių raštai, antrašte ar turiniu giminingi su šv. knygomis. Daugumas jų buvo rašyta žmonių, kurie savo mokslą dėjo į S. ar N. Testamento įžymaus žmogaus lūpas. Svarbiausi S. Testamento A. yra III ir IV Ezdro kn., III ir IV Makabėjų kn., 18 Saliamono psalmių, He-nocho kn., Dvylikos patriarchų testamentai ir kt. N. Tęst. A. rašyti daugiausia II— III a. Kr. g. Tai hebrajų, egiptiečių, ebioni-tų, Petro, Tomo evangelijos. Petro, Pauliaus, Jono, Tomo, Andriejaus, Piloto darbai; laiškai laokidėnams, aleksandriečiams, Petro, Pauliaus apreiškimai ir kt.
Apoksyemenes Lizyppo darbo statula, vaizduojanti valantį savo odą gimnastą. 1849 Romoje būvio atkasta jos gera kopija.
Apolda Tueringijos (Vokietijoje) mst. 35.000 gyv. (1952). Drabužių, audinių, dažų pramonė. Varpų liejykla.
Apolinaire Guillaume (1880—1918) lenkų kilmės prancūzų poetas (Kostrowicki). Vedė nuotykingą gyvenimą, dalyvavo Paryžiaus poetų ir dailininkų boheminiame gyvenime. Tapybinių va'izdų, asociacijų, laisvos tematikos ir formos reiškėjas poezijoje, pirmas pavartojęs surrealizmo term'i-iną. Išsp. L’Heresarąue et Cie 1910 (romanas), Le Bestiare ou Cortege d’Orphes