Abukiras (Abuocir) senovės Kanabos, kaimas žemajame Egipte, Viduržemio jūros pakrantėje. Garsus kautynėmis:
1) 1798 VIII 1 anglų admirolas Nelsonas sunaikino prancūzų laivyną ir atkirto Napoleono kariuomenei kelią grįžti į tėvynę.
2) 1799 VII 25 įvyko kautynės tarp prancūzų ir turkų. Po Sirijos žygių turkų kariuomenė išsėdo iš laivų ties A., kur Napoleonas ją sumušė. VIII 2 buvo paimtas A. fortas ir A. vėl atiteko prancūzams.
3) 1801 III 1 anglų gen. Abercromby su 17.000 anglų išsėdo ties A. ir išvarė prancūzus iš forto; netrukus įvyko kautynės ties Aleksandrija ir Romani, kur pralaimėję prancūzai turėjo pasitraukti iš Egipto.
Abulija (gr.) valios nusilpimas, pasireiškiąs negalėjimu apsispręsti arba apskritai savo sprendimus vykdyti.
Abundantia pertekliaus personifikacija — rom. deivė, vaizduojama moteriške, pilančia auksą iš pertekliaus rago. Jos paveikslus randame tiktai ant monetų nuo Trajano laikų.
Ab urbe condita (lot. — nuo miesto įsteigimo). Romėnų laiko skaičiavimas nuo Romos miesto įsteigimo, įvykusio 753 pr. Kr.
Abutilon kambarinis augalas iš atogrąžų Amerikos (šeim. Malvaceae). Kultūroje daugiausia hibridai A. megapotamicum kabančiomis šakomis ir geonais raudona apačia žiedais.
a. c. 1) sutrump. anni currrentis (lot.) t.y., einamųjų metų;
2) sutrump. a conto.
Ac — chemijoj ženklas aktinijui žymėti.
Acantliaceae (lot.) šeima iš dviskilčių eilės Tubiflorae, a. 2000 rūšių dausų ir priedausių kraštuose. A. žolė arba krūmai, rečiau maži medeliai.
Acanthini ž. Minkštapelekės žuvys.
Acanthocephali Nemathelmintes kirmėlių potipio klasė. Suaugusios parazitais veisiasi žuvų, paukščių, ir žinduolių žarnose; pereina tarpinį šeimininką, paprastai kokį nors nariuotakojį. Pvz.: Echinorhynchus gigas gyvena naminės ir laukinės kiaulės žarnose.
Acanthus 1) ilgamečiai augalai iš šeim. Acanthaceae; ornamentališkų lapų ir įdomių žiedų, bet Lietuvos klimatas jiems per šaltas. Daugiausia randama p. Europoje.
2) Architektūrinis kolonų kapitelių, ypač Korintijos kolegių, papuošimas A. lapo pavidalo. Krikščionių tapyboje ir skulptūroje A. simbolizuoja dangų.
A capella muz. (it.) choras atlieka veikalą be jokio muzikos instrumento pritarimo.
Acarina ž. Erkės.
Accelarando (it.) muzikoje palaipsniui greitinant.
Accentus (lot.) ž. Kirtis.
Accius (Attius) Lucius (170—86 pr. Kr.) romėnų tragedijų rašytojas graikų klasikų pavyzdžiu, lenktyniavęs su vyresniu už save Pacuvium. Patosą jungė su įspūdingu realizmu, maža paisydamas formos. Išliko tik fragmentai išsp.: Ribbeck Tragicorum romanorum fragmenta 1897.
Accordeon ž. Armonika.
Acera v. Afrikos Aukso Kranto, Britų kolonijos, sostinė ir uostas; 150.000 gyv. (1952). Išvežama dramblio kaulas, palmių alyva ir gumos žaliava.
Accrington Anglijos Lancashiro grafystės mst.; 40.000 gyv. (1951). Metalo, dažų ir chemikalų pramonė.
Accursius (Accorso) (1188—1259) italų teisininkas. Nuo 1221 prof. Bolonijos univ. Parašė vadinamąją Glossa ordinaria, kurią vėliau teismuose taikydavo kaip įstatymą.
Acetaldehidas etanalis, etilo alkoholio oksidinimo produktas. Aštraus kvapo skystimas, verdąs 20,8 C, lyg. sv. 0,8. Oksidinamas jis virsta acto rūgštimi, gaivinamas etilo alkoholiu. Pagal Gruensteiną, A. pasigamina leidžiant acetileno dujas į praskiestą sieros rūgštį esant gyvsidabrio sulfatui katalizatoriumi, prisijungiant vienai molekulai vandens. A. vartojamas gaminti acto rūgščiai, jos esteriams, etilo alkoliui ir kt. Svarbūs A. polimerizacijos produktai yra metaldehidas ir paraldehidas.
Acetaliai org. cheminiai junginiai, kurių pasidaro iš alkoholių ir aldehidų druskos rūgšties veikimo. Paprasčiausio acetalio pasirodo iš etilo alkoholio ir acedehido. Jo iš lengvo pasidaro ilgai laikomame vyne.
Acetanilidas, antifebrinas org. juginys, gaminamas iš anilino ir acto rūgšties, kristalinis, bespalvis, bekvapis, artojamas karščiui mažinti (todėl kitaip vadinamas antifebrinu) ir nerviškiems skausmams tildyti.
Acetatai, acto rūgšties druskos pasidaro tirpinant metalų oksidus, hidroksidus arba jų karbonatus, kai kuriais atvejais taip pat ir grynus metalus atskiestoje acto rūgštyje, arba taip pat abipusiu skilimu šarminių žemės metalų A. arba švino A. su kuriuo tarpiu sulfatu. Kadangi acto rūgštis vienabazė, tai bendra jos druskų formula CH3COOMe, (Me — vienavalentis metalas), šarminių ir šarminių žemės metalų A. gali prijungti prie savo molekulos dar 1 ar 2 acto rūgšties molekulas ir sudaryti rūgščiuosius A. Kai kurie daugiavalenčiai metalai sudaro bazinius A. Iš neutraliųjų druskų tik sidabro A. ir vienavalenelo gyvsidabrio A. vande-