Puslapis:LE01.djvu/25

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis buvo peržiūrėtas

nyje netirpsta, kiti gi visi lengvai tirpsta; daugelis jų lengvai tirpsta ir alkoholyje. Daugumas druskų kristalinės. Kai kurie A. sausai varomi atpalaiduoja acto rūgštį, kiti acetoną. Iš A. minėtini:

1) Aliuminio A. pavidalu neutralios druskos Al. (C2H3O2)3 tegali egzistuoti tik vandens tirpale. Druskos tirpalą šildant, ji skyla, atpalaiduodama rūgšties dalį. Ši druska vartojama dažymo technikoje beicavimui ir medicinoje antiseptine priemone.

2) Švino A. (nuodingas), vad. ir švino cukrum, vartojamas kompresams.

3) Kalcio A. kaitinamas atpalaiduoja acetoną.

4) Vario A., ž. Šveinfurto žalymas.

5) Natrio A. vartojamas organinėje chemijoje.

Technikoje, medicinoje ir chemijoje vartojami dar amonio, bario, geležies, gyvsidabrio, sidabro, cinko A.

Acetato šilkas, acetatinis pluoštas (a. rayon), dirbtinio šilko rūšis, gaminama iš celulozės acetato arba acetilcelulozės.

Acetilas CH3CO[1] vienavalentis acto rūgšties likutis, kuris savarankiškai neegzistuoja, bet tam tikrais acetilinimo metodais duodasi įvedamas į kitus junginius.

Acetilcholinas audinių hormonas, atsirandąs sujaudinus parasimpatinius nervus. A. mažiausio kiekio užtenka išplėsti periferiniams kraujo indams, sumažinti kraujo spaudimui, sulėtinti širdies plakimui.

Acetilcholino bromidas vaistas vartojamas padidėjus kraujo spaudimui, nuo retinalinės arterijos spazmų, žarnų, pūslės atonijos ir kt.

Acetilenas, etinas (C2H2 arba CH≡CH) dujų būklės nesotus angliavandenilis, pirmutinis homologinės acetilenų eilės narys. Skystėja 48 atms. slėgiant. Negrynas turi biaurų kvapą dėl jame esamų priemaišų. Kvėpuoti nuodingas, uždegtas dega šviečiančia ir stipriai rūkstančia liepsna. Jo gaunama skaldant vandeniu kalcio karbidą (CaC2+2H2O=Ca(OH)2+C2H2). 1 kg karbido duoda 300 l acetileno, kuris degdamas 15 kartų stipriau šviečia už šviečiamąsias dujas. A. mišinys su oru uždegtas smarkiai sprogsta. Grynas A. sprogsta sunkiau, bet suslėgtas lengvai, todėl suslėgtas ir suskystintas A. nepaprastai pavojingas. Praktikos reikalams jį tirpina acetone arba suslegia su kuria koringa medžiaga, pvz. infuzorine žeme; tuomet A. sprogimo atveju nebepavojingas. Su variu ir sidabru A. sudaro sprogstamus junginius, acetilenidus, todėl vamzdžiai ir čiaupai iš tų metalų vengtini vartoti A. leisti. Suslėgtas A. leidžiamomis elektros žiežirbomis suskyla į vandenilį ir anglį labai grynu suodžių pavidalu. A. liepsna, be šviesos, duoda gana didelę kaitrą, todėl jis vartojamas šviesti ir aukštoms temperatūroms gauti. A. lengvai paverčiamas acetaldehidu, kuris gaivinimu lengvai paverčiamas etilo alkoholiu, o oksidinimu — acto rūgštimi. Dėl savo veiklumo chemijos pramonėje naudojamas daugeliui svarbių medžiagų. Gyvsidabrio acetatas, jungdamasis su vandeniu, duoda acto aldehidą, kurį galima oksidinti ligi acto rūgšties arba gaivinti ligi etilo alkoholio (ž.). Su chloru duoda trichloroetileną. Jungiasi su druskos rūgštimi, duodamas vinilo chloridą CH2=CHCl, kuris polimerinamas duoda polivinilo chloridą ir įvairias plastines medžiagas. Spaudimo būdu pavyko prie A. prijungti alkoholius, rūgštis bei aldehidus ir pagaminti vinilo polimerizacijos plastines bei dirbtines medžiagas (ž. Vinilinimas). Prijungiant pvz. acto rūgštį, gaunamas vinilo acetatas pagal lygtį: CH≡CH+CH3COOH→CH2=CH·OOCCH2[2], kuris lengvai polimerinas ligi polivinilo acetato, iš kurio dirbamos plastinės medžiagos, k. a. lakai, dervos, klijai ir filmos aptraukti metalams, apsaugoti juos nuo gedimo (“Coating”). Su formaldehidu galima gauti butindiolį, formulės CH2OH-C≡C-CH2OH. Iš jo galima pagaminti butadieną, o iš šio sintetinę gumą, vad. buna. Kitais būdais iš jo galima pagaminti poliamidų rūšies dirbtines medžiagas: nyloną, perloną ir kt. Ž. Poliamidai. Kitais būdais iš to paties A. ir kurios kitos medžiagos, naudojant metalų karbonilus katalizatoriais, galima gauti svarbių medžiagų naujoms sintezėms. Prie A. prijungus vandenį, gaunama akrilinė rūgštis pagal lygtį: CH≡CH+CO+H2O = CH2=CH-COOH. Ji polimerinasi atsirandant poliakrilatams, svarbioms medžiagoms lakų ir plastikų gamybai.

W. Reppe Neue Entwicklungen auf dem Gebiete d. Chemie des Acetylens und Kohlenoxyd 1949.

Acetilsalicilinė rūgštis, arba aspirinas, dažnai vartojamas vaistas.

Acetinas, monoacetinas, esteris sudarytas iš glicerino ir vienos gram-molekulės acto rūgšties, vartojamas aptraukalu kumpiams, sūriui ir pan. produktams apsaugoti nuo išdžiūvimo bei oro veikimo.

Acetofenonas sintezės būdu gaunama šviežių dobilų, šieno kvapsnį turinti medžiaga; vartojama muilo kvepalams.

Acetonas, propanonas, dimetilis ketonas (CH3COCH3), gaivinamo kvapo skystimas, verda 56o C; maišosi su vandeniu ir alkoholiu bet kuria proporcija. Jo gaunama sausai varant medį, ir todėl jo randama nevalytame medžio spirite. Kaip nenormalios organizmo medžiagos apykaitos produkto, acetono pasitaiko saldžiąja liga sergančiųjų šlapume (acetonurija) ir jų kraujuje (acetonemija). A. gaminamas


  1. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta (C3H3CO) turi būti CH3CO
  2. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta CH≡CH+CH3COOH2=CH=CH.OOCCH3 turi būti CH≡CH+CH3COOH→CH2=CH·OOCCH2

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Aurimas Rapečka – autorius – 83% (+5555-0=5555 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 11% (+704-0=704 wiki spaudos ženklai).
  • Nerijus Galiauskas – redaktorius – 6% (+405-0=405 wiki spaudos ženklai).