Pastarojo tūris yra lygus indo talpumui. A. I. vartojamas A. pradui patikrinti.
Archimedo pradas. Panardintas į skysti kūnas sveria mažiau tiek, kiek sveria to kūmo išstumtas skystis (kūno tūrio skystis), arba panardintą i skystį kūną stumia lauk iš skysčio jėga, lygi kūno tūrio svoriui. V cm3 tūrio, kūnas panardintas į d sūdrio (d gramų kas cm.3) skystį, yra stumiamas lauk jėga dinomis F dgV. čia g yra svorio jėgos pagreitis. Plūduriuojantį kūną stumia lauk iš skysčio jėga, lygi įgrimsdusios kūno dalies tūrio skysčio svoriui.
Archimedo sraigtas. Ilgas sraigtas, įstatytas įžulniai pastatytame geležiniame vamzdyje arba lovyje. Sukant sraigtą galima varyti skysta ar smulki medžiaga. Vartojamas vandeniui, moliui, cemento miltams ir kt. pakelti, ž. Keliamos mašinos.
Archimycetes Phycomycetes grupės grybų klasė. A. apima paprasčiausius grybus be grybanos (myceliumo), kurie susidaro tik iš kelių ląstelių. Svarbiausios šeimos: Synchytriaceae su Synchytrium endobioti-cum (bulvių vėžys) ir Plasmodiophoraceae su Plasmodiophora Braniceae) gumbagry-bis).
Archimimus senovės Romoje laidotuvėms samdytų juokdarių m'imų vadas, vaidinęs mirusį asmenį.
Archipelagas (gr. larchi pelagos) taip pradžioje buvo vadinamos marios su daugeliu salų, paskiau ir pačios salos — jų grupės arba salynai. Didžiausieji A.: Arktinės Amerikos, Patagonijos, vak. Indijos ir Didžiojo vandenyno. Kadangi A. vardu visų pirma pradėta vadinti Graikijos pakrančių salas, tai ir dabar A. yra salyno tarp Maž. Azijos, Balkanų pusiasalio ir Kretos salos tikrinis vardas. Jį sudaro 483 salos, nugrimzdusių Maž. Azijos ir Balkanų kalnynų viršūnės. Turkijai priklauso: Tąsos, Samotrakė, Imbros, Lemnos ir kitos mažesniosios salos. Prie jų šliejasi P. Spo-radai. Maž. Azijos paknaščių salos: Tene-dos, Chios, Mytilene, Samos, Kos, Nikaria, Rodos ir Karpatos, Kreta, Antikytera, Ky-tera. Balkanų-Graikijos sričiai priskiriama: š. Sporados, Euboa, Kykladų salos.
Archipenko Aleksandras (g. .1887) ukrainiečių skulptorius. 1908 išvyko Paryžiun. Nuo 1924 New Yorke. Pradžioje švelnias natūralistines savo skulptūros formas pavertė konstruktyvinėmis kreivėmis, einančiomis per organinę figfirą. Savo meno kelyje atstovavo impresionizmui, stilizmui, kubizmui ir konstruktyvizmui. Skulptūrą derina su tapyba panaudodamas įvairią medžiagą: popierių, skardą, medį, geležį, stiklą. Siekdamas paveikslų judesio efektų, sugalvojo net „paveikslų mašiną”. Kai kurie jo kūriniai: Stuomuo 1922, Moters atvaizdas 1922, Moters figūra 1923, Statuetė 1925, L’homme machine ir kt.
Archipoetas — antpoetis. Tokiais save kėlė daugelis vid. amžių lotyniškai rašiusių poetų.
Ai’chipov Abramas (1862—1930) rusų tapytojas, nuo 1889 vad. peredvižnikų grupės parodų dalyvis, kur išstatydavo paveikslus iš kaimo ir miesto varguomenės gyvenimo, pvz.: Skalbėjos, Svečiai, Krovinių vežikai ir kt.
Archippos iš Atėnų, V a. pr. Kr. pabaigos graikų komedijų autorius, kuriam senieji kritikai aleksandrieč'iai priskirdavo ir kai kurias, laikomas Aristofano parašytomis, komedijas, pvz.: Audrą, Poeziją, Salas, Niobę. Liko nuotrupos jo Amfitriono, žuvų ir kt.
Archipresbiteris (gr. archi ir presbyte-ros —• vyresnysis kunigas) pirmaisiais krikščionybės amžiais tai buvęs vyskupo skirtas pavaduotojas ir kunigų prižiūrėtojas. Nuo X a. jo valdžia pavedama dekanams. Protestantų kartais jie vadinami superintendentais.
Archistrateg'as (gr. archi-strategos) senovės Graikijoje vyriausiojo sausumos ir jūros kariuomenės vado pavadinimas. Graikų bažnyčioje taip vadinamas arkangelas Mykolas.
Archites iš Tarento. IV a. pr. Kr. pitagoriečių srovės filisofas ir matematikas. Buvo ir politikas, ir kariuomenės vadas. Jo raštų teišliko atskirois nuotrupos.
Architektas (gr. archi-tektom — vyriausias statytojas) arba architektorius, pastato sumanytojas Ir vykdytojas. Terminas Europoje vartojamas nuo 1500. Kai kur tai yra mokslo laipsnio titulas, kitur tik profesijos pavadinimas. A. išmokslinami meno akademijose, universitetuose, aukštosiose technikos mokyklose. Lietuvoje jau XVII—XVIII a. Vilniaus akademijoje buvo dėstoma architektūra. 1793 —• 1798 Vilniuje ją dėstė L. Stuoka Gucevičius, 1798—1812 M. Šulcas, .1819—1831 Karolis Podčašinskis. Nepriklausomoje Lietuvoje Lietuvos, vėliau Vytauto Didžiojo Univ. veikė technikos fak. statybos skyrius, kuriame architektūrą ligi 1940 dėstė prof. M. Songaila.
Architektonika (gr. archtektoneo —-statau) 1) Literatūroje A. apima kūrinio struktūrą ir daugiausia reiškia kūrimo siužeto ir fabulos parinkimą ir suplanavimą.
2) Architektūroje tai darnios statybos menas.
3) Geologijoje toji mokslo dalis, kuri tiria žemės plutos sandarą.