kolektyvinių socialinių organizuotų darbų A., kai šie socialiniai darbai apima didžiausią reikalų, įstaigų ar įmonių kompleksą ir kai jie sudaro vyriausiąją visuomenės sutvarkymo ir išlaikymo funkciją, kurią vadinam valstybe. Tad valdymo funkcija ir tam tikra prasme teismas sudaro tai, kas vadinama šalies (valstybės) A. Tačiau valdymo funkcijoje tenka skirti tai, kas sudaro politinės programos, politinės linkmės pasirinkimą, kuris pareina tiktai nuo vyriausybės ir, iš kitos pusės, visas eilinis reikalų rūpinimo darbas, Vykdomas viso valdininkų aparato, vyriausybei vadovaujant ir darbą prižiūrint. Šitą eilinio darbo sritį ir vad. administracija. Teismo darbo srity A. vadinama kreditorių ir skolininko santykiai, nustatomi sutartimi, privaloma tik ją pasirašiusiems kreditoriams, bet ne kitiems kreditoriams. Be šios, dar yra priverstinė A., sudaroma teismo, daugumui kreditorių prašant.
Administracinė linija kompromisinis pavadinimas Lietuvos — Lenkijos “sienos”, sudarytos Želigovskio žygio (anksčiau Lietuvoj vadinama demarkacine linija), nustatęs de facto abiejų valstybių valdžios vykdymo ribas, šis terminas buvo abiejų šalių sankcijonuotas, vykdant Tautų Sąjungos 1927 XII 10 rezoliuciją ir pasirašant Karaliaučiuje 1928 XI 7 "sutarti su Lenkija apie Lietuvos—Lenkijos A. liniją”. Išnykus Lietuvos rytų Lenkijos okupacijai, savaime išnyko ir A. L.
Administracinė teisė yra toji viešosios valstybinės teisės šaka, kuri tiria valstybės organų vidaus organizaciją, jų teises ir prievoles. Kur ir kada valstybinės valdžios organų santykis su piliečiais reiškėsi ir reiškiasi (pvz. sovietinėje valdymo sistemoje) vien tiktai taikymu jiems įvairių prievartos priemonių, A. T. virsdavo tiktai policine teise. Bet kultūringose valstybėse policinė teisė yra vien A. T. šaka, kuri tiria viešosios policijos organizaciją, teises ir prievoles.
Administracinis aktas yra tas valstybinės valdžios aktas, kurį daro valstybės valdymo organai, būtent toks jų veiksmas, kuris savo padariniais ką nors teisės srityje keičia arba nauja padaro. Nelaikomi jais įstatymų leidžiamieji A. ir teismo A. Formaliai tokie yra visi administracinių organų padaryti aktai, šie skirstomi į reglamentus ir individualinius A. A. arba įsakymus. Administraciniai reglamentai būna arba įstatymui vykdyti taisyklės, kuriose išdėstomi bendrieji įstatymo nuostatai ir principai ir paruošiamas jų vykdymas, arba tokie, kuriais administraciniai organai jiems pavestos kompetencijos ribose leidžia įstatymų spragoms užkišti. Administracinių reglamentų ypatingą rūšį sudaro vad. instrukcijos, tarnybos ėjimo taisyklės, kurias aukštesnieji organai sudaro savo žemesniems.
Administracinis režimas toks teisinės santvarkos elementas, kuris reiškiasi vyriausybės ir administracijos tarpininkavimu tarp įstatymų ir piliečių ir nuolatiniu administracijos įsikišimu į piliečių reikalus, ypač jų santyky su valstybe. A. R. yra gimęs Didžiosios Prancūzų Revoliucijos antrajame laikotarpy ir nusistovėjęs bei sustiprėjęs ypač Napoleono imperijoje, iš Prancūzijos išplito į Europos kontinentą ir sudaro kontinentalinę teisinės santvarkos sistemą. Jis nėra žinomas anglo-saksų civilizacijos valstybėse (Anglijoje ir JAV).
Admiralitetas 1) Bendra jūrų laivyno centro, administracijos, ūkio ir technikos organų sąvoka.
2) Ūkio technikos organizacija, aprūpinanti tam tikro rajono karo laivyną statybos, remonto ir medžiaginiu atžvilgiu.
Admiraliteto sala Admiralty Island, JAV sala prie p. Aliaskos krantų; 125 km ilgumo.
Admiraliteto salos 40 salų grupė Didžiajame vandenyne į š. r. nuo N. Gvinėjos. Nuo 1885 Vokietijos, nuo 1919 Australijos mandatas. 1944 amerikiečių gen. McArthuro pajėgos išmušė jas užėmusius japonus.
Admirolas Europoje pradėtas vartoti XII a., Venecijoj ir Genujoj; reiškė laivyno vadą. Dabar aukščiausias laipsnis visų valstybių laivynuose. A. pavedama vadovauti laivynui, atskiroms eskadroms, uosiams ir t. t.
Ad multos annos (lot. daugeliui metų) linkėjimo žodžiai, kaip liet. „ilgiausių metų”.
ad oculos (lot. prieš akis) aiškiausiai, pirštu prikišamai įrodyti.
Adolfas Nasaujietis Vokietijos imperatorius (1292 — 1298); nuverstas nuo sosto, mirė mūšy arti Gollheimo.
Adomaitienė — Pusdešrytė Sofija (g. 1912) operos dainininkė, mezzo-sopranas. 1938 baigė VDU teisių fak., 1941 Kauno Konservatoriją. 1941 debiutavo Aidos operoj Amnery vaidmeny. Dainavo Vilniaus operoje, 1944 perkelta į Kauno operą. Tremtyje — Vokietijoje koncertavo tremtiniams. 1947 nuolatinė dainininkė Stuttgarto radiofone, paskiau JAV ir Kanadoje surengė visą eilę koncertų.