Adomaitis 1) Antanas (1902-1936) kun., bažnytinės muzikos dr. Aukštuosius mokslus ėjo VDU teol. fil. fak. ir Pontifikaliniame Muzikos Inst. Romoje. 1935 už tezę Del Buono della Salmodia di S. Niceto vesc. di Traveri įgijo gregorijoniško giedojimo dr. laipsnį. Yra sukūręs giesmių vyrų ir mišriems chorams.
2) Juozas (1859 VIII 7 Šmuiliškės vs. Lukšių par. Šakių aps.—1922 VIII 5 Chikagoje) mokės Lukšiuose ir Marijampolėje. Išėjęs 6 kl., tėvui mirus, ūkininkavo. Paskiau iškeliavo į Varšuvą. Ten gyvendamas bendradarbiavo Aušroj 1885, Liet. Balse 1885—1887, Unijoj 1885 ir Petrapilio lenkiškame Krajuje, sistemingai jo skaitytojus informuodamas apie lietuvių tautos ir literatūros sąjūdį. Varšuvos lietuvių studentų draugijai Lietuvai 1889 įsteigus Varpą, prospektą jam jis rašo kartu su Gaidamavičium ir Kudirka. Faktiškai jį redaguoja nuo 1889 pradžios. 1890 išvažiavo į Ragainę. Rusų žandarų susektas, o vokiečių paketintas išduoti, svetimais dokumentais sugrįžo į Šakius. Iš čia 1891, rašė Varpui vedamuosius, jo faktišką redagavimą užleidęs J. Kriaučiūnui; 1892 išvažiavo į Bremeną. 1894 grįžo pas V. Kudirką. 1895 išvyko į Ameriką ir nuo gruodžio 14 d. redagavo Lietuvą. Ją pakėlė ir turėjo daug įtakos visai lietuvių spaudai Amerikoje. Be gausios publicistikos ne tik Lietuvoje, bet ir Tėvynėje, kas metai spausdino Lietuvoje ir iš jos atskiromis knygomis atmušdavo daugiausia gamtos mokslų populiarizacijas. Po savo raštais Krajuje pasirašydavo Budriu, Varpešernu, Stelli, a-b, Budriu ir kt., Amerikoje beveik tik Šernu, ir tuo slapyvardžiu atskiromis knygomis išleido Apie žemę ir kitus svietus 1896, Apsireiškimai atmosferoje, arba meteorologija 1907, Apie sunaudojimą vandenų 1899, Biologija 1901, Gamtos pajėgos 1904, Geografija 1899, 1902, 1906, Iš kur atsirado mūsų naminiai gyvuliai ir auginami augmenys 1901, Kaip gyvena augmenys 1901, Oras, vanduo, šviesa ir šiluma 1907, Paėjimas organiško svieto 1905, Senų gadynių išnykę gyvi sutvėrimai 1900, Žvėrys ir žmogus 1906, Etnologija 1903, Rašto istorija 1906, Hygiena, Nematomi priešai ir draugai žmonių 1905, Trumpa senovės istorija 1904 ir kt. Nuo Lietuvos atstatytas gyveno šelpiamas Amerikoje Šerno draugų būrelio ir Šerno fondo.
Adomas nėra tikrinis pirmojo žmogaus vardas, bet žmonių giminės pavadinimas; hebr. „adama” reiškia žemę, ir pagal tai A. yra "iš žemės kilusysis” , t. y. Dievo sukurtasai. Šv. raštu A. yra žmonių giminės pirmuonis, dėl pirmosios nuodėmės su savo žmona Jieva Viešpaties išvarytas iš rojaus (ž.) A. šventė paskirta gruodžio 24 d.
Adomas Bremenietis (Adam Bremensis) (m. 1076). Apie 1067 atvykęs į Bremeną, čia jis tapo kanauninku. Buvo nuvykęs į Daniją. Čia išgirstas žinias jis paskiau sunaudojo savo veikalui Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum, (baigta prieš 1076). Ketvirtoioj knygoj: Descriptio insularum Aquiloms, duodama Danijos, Skandinavijos ir Baltijos pietinių bei rytinių kraštų geografija, čia (cap 18) ir kalbama apie Sambius, raba Prūsus, kurie nors pagonvs, gan palankiai šiaip apibūdinami: homines humanissimi.
- Dablmann-Waitz Quellenkunde der deutschen Geschichte 1912.
Adomas Vilnietis (m. 1517) Jokūbo sūnus nebajoriškos kilmės. 1478 — 1489 studijavo Krokuvos akad.; 1482 bakalauras. 1488 magistras, o jau 1492 Vilniuje LDK raštininkas, “notarius” ir dalyvavo pasiuntinybėse: 1494 dukart į Maskvą, DLK Aleksandro su kunigaikštyte Elena vedybų reikalu. 1496 į Krokuvą. 1499 lietuvių lenkų sutarties akte pasirašyta: Adomas Jokubavičius Skotrij. Spėjama, kad “skotrij” reiškia Kotrų valsčių Gardino aps. jam dovanotą DLK Aleksandro, kurs jam buvo taip pat suteikęs Sandomiro kanauninko vietą. A. save laikė lietuviu, į Sandomirą neišvvko ir toliau dirbo Vilniuje. 1505 — komisijos Lietuvos ir Livonijos sienoms nustatvti sekretorius. Paskutinį kartą minimas 1516 XII 24.
Adomavičius 1) Jonas (g. 1911 XII 15) gydytojas. 1938 baigė VDU Kaune. Ligi 1944 dirbo Kauno univ. medicinos fak. klinikose ir drauge ėjo med. fak. asistento, vyr. asistento ir lektoriaus pareigas. 1949 gavo daktaro laipsnį Tuebingeno univ. Bendr. 1938 Medicinoje, emigracijoje Drauge.
2) (Adamovicz) Boleslovas (g. 1898) ir 3) Juozapas (g. 1893) broliai iš Vilniaus krašto. 1934 VI perskrido Atlantą iš JAV Lenkijon.
4) Petras (1924-1948 XII 22) tremtyj Anglijoje bendr. Britanijos Lietuvyje ir kt.