Puslapis:LE01.djvu/423

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

suomenė laikoma gamtos prislėgta ir dėl savo būvio kovodama, per amžius bręstanti bei einanti prie vis tobulesnių gyvenimo būdų. 1825 Saint Simo,n savo Nouveau ehristianisme pareiškė, kad A. A., kurį aklas padavimas laikė ligi šiol praeityje buvus, iš tikrųjų yra dar prieš mus.

2) Didžiausio kultūros ir literatūros pakilimo laikas: graikų V a. pr. Kr., romėnų I a. Kr. g. ir kt.

Aukso audinys auksu austa medžiaga, XVI—XVII a. Lietuvos ir Lenkijos bajoruose iš rytų paplitusi brangi šilko medžiaga išeiginiams rūbams, juostoms ir kt. XVI a. pabaigoje Daukšos, Morkūno, sekant lenkišku zlotoglow, vadinta zlataglo-vas, zlotaglovas.

Aukso bula (Bulla aurea) 1) 1222 vengrų karaliaus Andriaus II paskelbtas įstatymas, kuris išplėtė bajorų teises ir leido jiems rinktis į periodiškai šaukiamus seimus.

2) 1356 čekų karaliaus Karolio IV paskelbtas įstatymas, nustatęs kliūtis vokiečių kraštų valdovams kištis į čekų reikalus ir čekų valdovams suteikęs įtakos į vokiečių kaizerių rinkimus.

Aukso jaunimas (pr. jeunesse dorėe) turtingasis Paryžiaus jaunimas, kuris Di-dž;osios Prancūzų revoliucijos metu, 1794 termidoro 9 d. Robespierrui žuvus, kėlė kontrrevoliuciją ir drauge, naudodamasis staiga po teroro suvaržymų pasireiškusia laisve, švaistė pinigus tu? f joms pramogoms. Ir vėliau A. J. vardas buvo taikomas padykusiam turtuolių jaunimui.

Aukso junginiai. Auksas, kaip tipiškas taurusis metalas, turi maža cheminį giminiškumą, sunkiai duodasi įtraukiamas į chemines reakcijas ir sunkiai tirpinamas, t. y. sunku pagaminti tirpstančias vandenyje A. druskas. Hidrochlorinė rūgštis HC1, sieros rūgštis H2SO4 nei azoto rūgštis HNO3, kuri tirpdo daugumą metalų, A. netirpdo. Bet aquu regia — mišinys trijų tūrio dalių hidr o chlorinės rūgšties su viena dalimi azoto rūgšties, A. lengvai tirpdo, nes tame mišinyje yra ir palaido chloro, o šis, kaip ir laisvas bromas, A. tirpdo. Gaunamas geltonas tirpalas, kurį išgarinus, atsiranda geltoni kristalai formulės HAUCI4.4H2O, kurie 1200 c temperatūroje virsta aukso tiichloridu AUCI3. Pastarąjį galima gauti ir tiesiogiai iš A. ir chloro. 175° C tempe? atūroje AUCI3 virsta netirpstančiu vandenyje AuCl — vienachloriu auksu, arba aukso monochlo-ridu. Dar labiau pastarąjį kaitinant, aukščiau 3000 C temperatūros, jis visai netenka chloro ir virsta grynu auksu. Su kalio cianidu A. J. sudaro K[Au(CN)2], kuris tirpsta vandenyje ir vartojamas auksavimui. Ir aukso druskų tirpaluose galima auksą atgaivinti arba redukuoti ligi smulkaus aukso, kuris dažnai ištirpsta koloidiniu pavidalu. Metalinis A. lengvai tirpsta gyvsidabryje, sudarydamas aukso amalgamą. Todėl aukso žiedus reikia saugoti nuo palaido gyvsidabrio ir net nuo jo druskų, pvz. sublimato.

Aukso kardas teikiamas pasižymėjusiems kariuomenės vadams ir šiaip karininkams pagerbti. Lietuvoje gen. Silvestras Žukauskas buvo apdovanotas Amerikos lietuvių jam atvežtu A. K. Tai buvo Lietuvos Vyčių dovana mūsų kariuomenės vadui. A. K. gen. Žukauskui įteiktas 1927.

Aukso kasyklos ž. Kasyklos.

Aukso krantas (Gold Co&st) D. Britanijos teritorija vak. Afrikoje. 203.600 km2 ploto, 3.734.000 gyv. (1951) Paviršių sudaro daugiausia neaukštos plokštakalnės. Didžiausioji upė Voltą, kuiios žemupys sudaro sieną su Togo. Arčiau vandenyno klimatas drėgnas, šiaurinėje dalyje sausų pasatų įtakoje. Daugiausia kritulių vak. pajūryje. Vidurio dalyje lietingos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra apie 270 C. Pajūryje tankūs paaausių miškai, k’^ur savanos ir stepės. Gyventojai kelių juodukų tautų: fantai, ašantai, evai. Ašan-tai ilgai kovojo prieš baltuosius atėjūnus. Jau nuo XV a. vietos gyventojai gaudavo aukso iš pajūrio smėlio. Dabar jis kasamas iš žemės. Randama deimantų, mangano; aliuminio ištekliai a. 200 mil. tonų. Jo gamyba bus pradėta, ko'da bus užbaigta Voltos upės hidroelektrinė jėgainė. A K. pirmauja pasaulyje kakavos gamyba, kurios čia pagaminama a. 250.000 t. per metus. Išvežama ir deimantai, auksas,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4249-0=4249 wiki spaudos ženklai).