Puslapis:LE01.djvu/48

ir yra artima reklamai. A. būva žodžiu ir raštu.

Aglaia ž. Charis, Charitės.

Aglaofonas iš Taso gr. tapytojas V a. pr. Kr. Polignoto tėvas.

Aglaophamos legendinis orfikas, Pitagoro mokytojas.

Aglė L. Malinauskaitės — Šliūpienės slapyvardis Aušroj 1883 ir Amer. laikr.

Aglinė Marijampolės aps., Klebiškio vl. upelis, Šventupės (Iesios, Nemuno) deš. in­takas; 5,9 km ilgio.

Aglinskas 1) Kazys (1851—1924) aušrininkas, artimas J. Basanavičiaus draugas ir vienmintis. Mokėsi Marijampolėje ir Maskvos univ. farmacijos. 1885 apsigy­veno savo vaistinėje Marijampolėje ir dirbo liet. tautinės kultūros darbą.

2) Vladas (1878 V 7 Garliavoje — 1926 VII 13 Santakų dv.) 1906 baigė Mas­kvos aukšt. technikos mokyklą; 1922 Liet. Univ. technikos fak. priv. docentas garo mašinų ir garo katilų katedrai; 1923 docentas.

Aglomeracija (lot.) susikaupimas, susi­būrimas gyventojų atskirose vietovėse (paprastai didmiesčiuose, pramoninguose rajonuose, prekybos centruose).

Aglossia (gr.) įgimta liežuvio stoka.

Agluona (Egluona) 1) Tauragės aps. upė, Šešuvio (Jūros, Nemuno) deš. inta­kas. Upę sudaro dvi vienodai vadinamos šakos (Egluona, Aglūna): kairioji 23,1 km (32,7 km) ilg., prasideda Skaudvilės vl., Žakaimio k. laukuose; dešinioji 17,4 km (27,0 km) ilgio, prasideda 15 km į vaka­rus, Petkalnio k. laukuose. Šakos jungiasi žemiau plento, Juodpetrių k. laukuose, ir teka drauge 9,6 km, kirsdamos Pagėgių—Šiaulių geležinkelį (6,4 km). Įteka į Šešuvį prie Liperiškių k. Baseino plotas 126 km². Aukštupio nuolydis 0,005, žemupio 0,002. Debitas prie žiočių: maks. 30, vid. 0,8, min. 0,1 m³–sek.;

2) Kretingos aps., Gargždų vl. ir Klaipėdos kr. upė (vok. Aglohne), Mini­jos kair. intakas; 18,2 km ilgio. Versmės — Maciuičių k. miške, 14 km žemupio — Klaipėdos krašte; įteka į Miniją 1 km nuo Priekulės mst. Šilutės aps. Baseino plotas 34 km². Debitas prie žiočių: maks. 20, vid. 0,2, min. 0,03 m³–sek.

3) Biržų aps. ir vl. upė, Biržų ež. pietų int. (Apaščios, Nemu­nėlio, Lielupės — kair. int.), 18,0 km il­gio, kanalizuota. Versmės Mickūnų k. pievose, žiotys — mieste. Nuolydis 0,00075, baseino plotas 113 km². Debitas prie žio­čių: maks. 25, vid. 0,6, min. 0,1 m³–sek.

4) Mažeikių aps. Akmenės vl. upė, Va­daksties (Ventos) kair. intakas, 13,5 km ilgio. Versmės — Stipirkių k. Intakai: Alsa, Vežupys, Kesia. Baseino plotas 136 km². Debitas prie žiočių: maks. 30, vid. 0,9 min. 0,1 m³–sek.

5) Kauno aps. Veliuonos vl. upe­lis, Snietalo (Mituvos) kair. intakas, 3,7 km ilgio.

6) Zemgalės upė, Dauguvos kair. in­takas, 36,3 km ilgio (lat. Eglone).

7) Latgalės ež. ir upė, teka iš ež. į Čerešio ež. pro Agluonos mst.

Agluona (latv. Aglūna) 1) Daugpilio aps. 10½ km nuo Rušonos st. 1700 čia įst. domininkonų vienuolynas; 1891 mirus pas­kutiniam domininkonui, vienuolynas, kad ir nepanaikintas, nustojo gyvavęs; čia apsi­gyvendavo ir daugelis kunigų grįžusių iš tremties ir negaunančių teisės Lietuvoje gyventi. 1920—1924 čia buvo Rygos kata­likų arkivyskupo būstinė ir katalikų semi­narija.

Aglutinacija (lot.) sulipimas, pvz. bak­terijų, raudonųjų kraujo kūnelių, žaizdų kraštų.

Aglutinacinės kalbos (lot. aglutinare “[moliu, kliju] prilipinti, suklijuoti”) yra tokios, kur atskirų žodžių formos yra su­daromos su afiksu (priešdėlių, intarpų ir priesagų) pagalba, taip pat, kad kamienas ir tie afiksai morfologiškai pasilieka sa­varankiškomis žodžio dalimis; todėl atrodo, kad žodis lyg iš tikro būtų iš atski­rų dalių sulipintas. Pvz. turkų kalboje sev reiškia “mylėti”, sev–mek “nea­pibrėžtai mylėti”, sev–iš–mek “vienas kitą mylėti”, Sev–iš–dir–mek “priversti vienas kitą mylėti” ir t. t. Tokiu pagrindu yra pvz. sudarytos Uralo ir Altajaus (būtent — mongolų, turkų, suomių, vengrų ir kt.) kalbos.

Aglutininai specifinės medžiagos krau­jo serume, aglutinuojančios, suklijuojan­čios atitinkamas bakterijas. A. atsiranda organizme sergant ir po skiepijimo.

Agnathia (gr.) įgimta apatinio žandi­kaulio stoka.

Agnatio (lot.) giminystė, paremta ben­drąja tėvo valdžia, patria potestas. Taip pat kraujo giminystė, kuri ei­na tik per vyrus, o ne per moteris.

Agnė Šv., III ar IV a. kardu ar ugnimi nukankinta 13–os metų amžiaus; nuo IV a. garbinama kaip mergystės globėja; šventė sausio 21 d.

Agni (sanskr. –ugnis), indiškas ugnies dievas, viena aukščiausių dievybių; žmo­nių pasiuntinys ir kunigas, saugotojas ir globėjas namų nuo tamsos, Varumo sū­nus.

Agniečių įkurtos vienuolijos: 1) 1645 (našlaitėms auklėti), 2) 1643 (domininkonės), 3) 1874 (Amerikoj), 4) 1858 (misijoms), 5) 1919 (Vienoj, vaikams ir šeimy­noms globoti).

Agnytė Maž. Lietuvos upelis, Nemuno žiotyse, Raginės (Griebės, Kuršmarių) deš. int., 12,5 km ilgio; teka pro Raginių k. (vok. Agnit, Agniet).