Agnitio (lot.) pripažinimas, ypač savo priešininko reikalavimų teisme; teismuose šiai sąvokai išreikšti daugiau vartojamas buvo žodis recognitio.
Agnolitas mineralas mangano silikatinės grupės.
Agnolo Baccio d’ (1462—1543) Florencijos architektas ir skulptorius. Statė daug Florencijos rūmų: Servitori, Bartolino, Levi Roselli del Tinco, bažnyčios San Spirito varpinę, San Maniato bažnyčią.
Agnosticizmas (gr. neįstengimas pažinti) T. H. Huxley 1869 sukurtas terminas, dabar vartojamas kiekvienai filosofinei linkmei, pagal kurią žmogui neįmanoma pažinti būtį savyje ir apskritai visa, kas juslinei patirčiai nepasiekiama. A. nėra tolygus ateizmui, nes galimas ir toksai A., kuris teigia Dievą, nors ir neigdamas galimybę jį loginėmis kategorijomis pažinti. Tokiu A. yra dabar K. Jasperso (ž.) egzistencinė metafizika.
Agnostidae Dalman (gr.) fosilijos trilobitae šeimos, kambrijo iki siluro.
Agnostus Brognt fosilija dažnai sutinkama kambrijo ir siluro sluogsniuose (Lietuvos žieduliai, Estijos kalkakmeniai).
Agnozija (gr.) negalėjimas atpažinti daiktų dėl smegenų centrų sužeidimo.
Agnus Dei (lot. Dievo avinėlis): 1) Kristaus pavadinimas (nuo Jono Krikštytojo); 2) malda šv. Mišiose prieš komuniją, įvesta popiežiaus Sergijaus I (687—701); 3) pabaiga litanijos; 4) tokia sakramentalija.
Agonalijos senovės Romos žaidimai Janaus garbei.
Agonas (gr.) imtynės, rungtynės. Taip senovės Graikijoj vadino imtyninkų rungtynes (pvz. olimpiniuose žaidimuose), raitelių lenktynes ir kt.
Agonija (gr.) galutinė organizmo kova su mirtimi, merdėjimas.
Agonkai Gerduvos aps. Maž. Lietuvoje k., Sabrasčio vl. centras.
Agora (gr.) senovės Graikijoje žmonių bei kariuomenės susirinkimas ir toji vieta, kur rinkdavosi žmonės. Taip pat turgaus aikštė. Ilgainiui susirinkimai imta vadinti eklezija.
Agorafobija (gr.) obsesija (ž.) pasireiškianti aikščių baime.
Agorakritos graikų skulptorius iš Paro, gyv. pabaigoj V a. pr. Kr., Fidijo mokytojas.
Agota (gr. Agathe — geroji) šv. (šventė II 5), kankinė, nukankinta Katanijoj (Sicilijoj) III ar IV a. Globoja Maltos riterių ordiną ir varpų liejikus, saugo nuo ugnies. Atvaizduojama su palme, replėmis, raktais ar degančiais namais rankose. Šv. Agotos duona būdavo metama ugnin gaisrui ištikus, kadangi tikėtasi tuo būdu gaisro plėtimąsi sulaikyti.
Agoult Marija (1805—1876) prancūzų rašytoja (Daniel Stein), George Sand draugė. Mes souvenirs 1806—1833, 1877.
Agra Indijos mst. į pietus nuo Delhi, prie Džumnos upės; 330 000 gyv. (1951). Buvusi Indijos mogulų sostinė, išpuošta jų rūmais ir garsi Tadž Mahalo (ž.) mauzoliejumi bei Moti Masdžid — Perlų mečete. 1803 užimtas anglų.
Agrafija (gr.) praradimas sugebėjimo rašyti dėl kalbos centrų sužalojimo.
Agram ž. Zagreb.
Agrapha (gr.) neparašytieji atskiri posakiai, kurie, manoma, buvę Kristaus ištarti ir išlikę paduodami iš lūpų į lūpas arba patekę į nekanoniškus biblinius fragmentus, betgi kurių nėra kanoniškose N. T. knygose. Dažniausiai tai yra tik kanoniškų vietų pakeitimai.
Agraras tas, kurs verčiasi žemės darbu, žemdirbys. Vokietijoj ir kai kur kitur A. vadina tik stambiuosius žemininkus arba stambiųjų žemininkų interesų atstovus.
Agrarinė politika valstybės ar šiaip kokios nors viešos organizacijos priemonės paremti ir pakelti žemės ūkio produkcijai. A. politikos objektą sudaro socialinė ž. ū. gyventojų santvarka, ūkių nuosavybės tvarkymas ir padalijimas, darbo sąlygos ž. ūkyje. A. politikos programa — ž. ū. produkcijos protegavimas, pvz. tvarkymas ž. ū. sąjungų, kredito, draudimo, švietimo, tyrimų, melioracijų, darbininkų, gyvulių ūkio ir kt.
Agrarinė teisė ž. Žemės ūkio teisė.
Agrarinė statistika ž. Žemės ūkio statistika.
Agrastas (Ribes grossularia L.) uolaskelinių (Saxifragaceae) šeimos vaiskrūmis. A. vaisius uoga. A. išauga 1½ m aukščio. Auga Lietuvos soduose. Daug kultūrinių atmainų, pvz. raudonieji: Whinhams industry, Viktorija, raudonieji ankstyvieji; geltonieji: ankstyvieji, apvalieji, Oranijos princas; žalieji: milžinai, vėlyvieji, Gretna green; baltieji: Kolumbas, Apolonas. Veisiamas šakelių atlenkimu. Kenčia nuo agrastų miltligės (Sphaerotheca mors uvae).
Agrastų ligos: amerikinė miltligė (Sphaerotheca mors uvae) Schw.). Liga pasireiškia tik lapams prasiskleidus, bet dažniau žydėjimo metu. Ant jaunų ūgių lapų ir mezginių pasirodo baltas voratinklėtas miltuotas aptraukimas. Kiek vėliau liga pereina į uogas ir aptraukia jas tankiu, pilkai rusvu veltiniu. Lietuvoje paplito 1903 ir greitai apėmė visą kraštą. A. europinė miltligė (Microsphaera Grossulariae