Puslapis:LE01.djvu/51

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis buvo peržiūrėtas

kuri jį nužudė, kad pasodintų į sostą savo pirmosios moterystės sūnų Neroną, kuris ją nužudė.

Agrochemija artimiausios ž. ū. mokslams chemijos šakos, tiriančios cheminius procesus dirvožemy, augaluose, trąšose, pašaruose, vardas. Iki 1838 augalų mityboje vyravo humaus teorija, kuria dirvožemio puvenos, arba humus, buvo laikomos svarbiausiu augalų maistu. Sprengel, J. v. Liebig, Boussingault ir kt. įrodė, jog dirvožemis tiekia augalams maistą tik mineralinių junginių forma. Kartu su derliumi išvežtas mineralinis maistas turi būti grąžintas dirvožemiui mėšlu ir mineralinėmis trąšomis tinkama proporcija, nes derliaus gausumas labiausia pareina nuo to elemento, kurio maisto medžiagoje yra mažiausia. Nuo 1842 buvo nustatytos pagrindinės reakcijos, einančios gyvulių organizmuose. 1886 galutinai paaiškėjo plaštakėčių šeimos augalų sugebėjimas apsirūpinti azotu iš atmosferos, tarpininkaujant jų šaknyse gyvenančioms bakterijoms Bacillus radicicola.

Agrofizika mokslas apie žemės ūkiui svarbius fizinius procesus dirvožemy ir atmosferoje; dirvožemio mokslo dalis, kur kalbama apie vandenį, šilimą, šviesą.

Agrologija kai keno vartojamas terminas, kuris pagal definiciją atitinka dirvožemio mokslui.

Agronomija žemės naudojimo teorija ir praktika. JAV — laukų ūkio augalų auginimas. Ž Žemės ūkio mokslas.

Agrostemma coeli rosa L. (Lychnis Coeli rosa) iš viduržemių kraštų (šeim. Caryophyllaceae), įvairių spalvų vienamečiai augalai, 30—40 cm aukščio.

Agrostemma githago ž. Raugė

Agrostis ž. Smilga[1].

Agrotis drugių (Lepidoptera) būrio gentis, pvz. A. segetum, želmenų kenkėjas (ž. Pelėdgalviai).

Agrotis segetum ž. Ruginukas.

Agrotis tritici ž. Pelėdgalvis kvietinis.

Aguas Calientes 1) Vidurio Meksikos valstybė, 6250 km2, 175.000 gyv. Randama aukso, sidabro, geležies, švino ir vario; 2) A. C. administracinis svarbiamiestis, 100.000 gyv. (1950).

Aguilera Ventura Ruiz (1820—1881) ispanų poetas ir žurnalistas.

Agulhas (Adatos ragas), labiausiai į p. nusitęsęs Afrikos iškyšulys (340° 51). A. šiltoji srovė — šiltosios Mozambiko srovės tęsinys Indijos vandenyne; susidurdama su šaltąja Benguelos srove sukelia vėjus, sudarančius plaukiojimui pavojingas bangas.

Aguona (Papaver somniferum L.) vienametis, kultūrinis aguoninių (Papaveraceae) šeimos, augalas, turi daug atmainų. Mokslininkų manymu, jos visos kilusios iš Alžire, Kipro saloje ir kai kur Ispanijoje augančio Papaver Setigerum D. C. Lietuvoje auginamos daržuose; užsieniuose veisiamos laukuose. Vienos veislės geriau tinka valgyti, kitos darželiuose auginamos kaip gėlės. Specialinės jų veislės veisiamos opijui gaminti Persijoje, Turkijoje, Kinuose, Indijoje ir kt. Dažniausiai sutinkamos pramonėje A. rūšys: 1) Juodosios aguonos (Papaver somniferum L., var. nigrum D. C.) auginamos daugiausia aliejui gaminti; geros jų sėklos turi jo iki 50%. 2) Lygiosios aguonos (Papaver somniferum L., varietes glabrum Boiss) daugiausia veisiamos opijui gaminti, bet tinka ir valgyti ir aliejui gaminti. 3) Baltosios aguonos (Papaver somniferum L., varietes album Boiss, arba Papaver officinale Gmel) daugiausia auginamos Persijoje, duoda geriausią opijų. Be sėklų ir sukietėjusių sulčių (opijaus), visų šių rūšių dar nesunokusios galvelės yra vartojamos ir medicinos reikalams. A. aliejus tinka valgyti, aliejiniams dažams gaminti ir muilui, ypač žaliajam, virti. Geriausios dekoratyvinių A. atmainos yra P. paeniflorum, P. Murselli, P. glaucum, P. Rhoeas. Svarbiausieji A. parazitiniai grybeliai yra Perenospora arborescens ir Cladosporium herbarum. Kenksmingiausias A. vabzdys Ceuthorhynchus macula alee. Šaknis puola Coeliodes fuliginosus, lapus spragė. Haltica fuscicornis, utėlė Aphis papaveris, baltukas kopūstinis Mamestra brassicae, o vaisius Cecidomya papaveris.

Aguonainis aguonų pienas, aguonų aliejaus emulsija, gaunama grūdant aguonų sėklas su vandeniu.

Aguonėlė tautiškas lietuvių ratelis. Vaikai eina ratu ir dainuoja: „Oi tu, karvelėli, mėlynas paukšteli, ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja?”. Eidami į kitą pusę ratu vėl dainuoja: „Girdėti girdėjau, regėti regėjau, o tai šitaip, o tai šitaip aguonėles sėja”. Su žodžiais „o tai šitaip” visi kartu su viduriniu rodo, kaip aguonas sėja. Paskui kartojama kaip iš pradžių ir rodoma, kaip aguonos dygsta, auga, žydi, noksta, kaip jas rauna, krečia, kelia, mala, valgo.

M. Grigonis 200 žaidimų 1914.

Aguoniniai (Papaveraceae) šeima iš dviskilčių eilės, Rhoedales; yra apie 600 rūšių žolių. Auga vidutiniam arba šaltam šiaurės pusrutulio klimate. Gentys Papaver (ž. Aguona), Fumaria, Chelidonium Dicentra.

Agurkas (lot. Cucumis) gentis šeimos Cucurbitaceae, apie 30 rūšių, augančių tropikų kraštuose. Lietuvoje auginama A.


  1. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Smilguolė turi būti Smilga

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 83% (+5308-248=5060 wiki spaudos ženklai).
  • Nerijus Galiauskas – autorius – 21% (+1364-0=1364 wiki spaudos ženklai).