paprastasis (Cucumis sativus) ir agurkas melonas (Cucumis melo) (ž. Aguročiai).
Agurkiai Seinų aps. Seivų vl. k., į p. nuo Seinų. Nuo 1919 okupuotas lenkų. Gyventojai visi lietuviai.
Agurklė (Borrago officinalis L.) vienametis, vaistinis, bičių ir darželių augalas, ežeininių[1] (Borraginaceae) šeimos; kilimo iš Azijos. Stiebas apie 50 cm aukščio, šakotas. Vaistams gaminti vartojami žiedai.
Agurnių k. ež. į š. nuo jo, Marijampolės aps., Liubavo vl. 0,8 ha.
Aguročiai (melonai) (Cucumis melo) subręsta Lietuvoje tik inspektuose, kur reikalauja tokios pat priežiūros kaip ir agurkai, bet šiltesnių inspektų ir mažesnės drėgmės.
Ahaggar kalnuota vidurinės Saharos sritis apie 500.000 km2, priklauso prancūzams. Jos paviršius susideda iš kristalinių uolenų ir silūrinių skalūnų, kurie terasomis kyla centrinio masyvo link. Augmenija daugiausia dykumos. Gyventojai daugiausia klajokliai.
Ahasverus amžinasis žydas. Kryžiaus žygių laiku kilusi legenda apie žydą batsiuvį A., kuris neleidęs Kristui pakeliui į Golgotą pailsėti prie savo namų, ir kuris užtat buvęs pasmerktas amžinai klajoti.
Ahlen v. Vokietijos mst. Vestfalijoje, 35.000 gyv. (1952). Akmens anglies kasyklos.
Ahmedabad v. Indijos Bombėjaus valst. mst., 750.000 gyv. (1951; 1931 — 313.000). Šilko, medvilnės, brokadų, brangiųjų puošmenų ir plieno gaminių pramonė. A. įkūrė 1412 šachas Ahmedas ir XVI a. apie mil. gyventojų. Didžioji mečetė (statyta 1424) vertingas architektūros kūrinys. Apylinkėje druskos kasyklos. 1818 užimta anglų.
Ahmednager v. Indijos Bombiejaus valst. mst., 45.000 gyv. (1951).
Ahnachapan San Salvadoro (Centr. Am.) mst., 31.000 gyv. (1950).
Ahnlund Nils Gabriel (g. 1889) švedų istorikas. Nuo 1928 Stockholmo univ. prof. 1934—1948 Historisk Tidskrift red. 1941 švedų mokslo akad. narys. Išsp.: Gustav Adolf den store 21932, Axel Oxentiera 1940, Dokument och vittnesbird till var tids historia 1950 ir kt.
Aho Juhani, suomių rašytojas J. Brofeldt (1861—1921). Žymiausias naujosios Suomijos beletristas. Gyvenęs Prancūzijoje, paveiktas jų realistų, savo realistinį stilių poetiškai išpuošė, pasinaudodamas liaudies padavimais ir tautosaka. 1897 gavo premiją už romaną Panu. 1905—1906 parašė istorinį romaną Kevat ja takatalvi. Raštų rinkinys 10 t. 1918—1922.
Ahriman (vidur. Pers.) Avėstoj Angra Mainyu (=žudanti dvasia), gr. Areimanios, Zarathustros religijoje piktasis principas, iš kurio eina visa pikta (jo priešingybė yra Ahura Mazda).
Ahura Mazda (ar. ahura — „viešpats, valdovas, kunigaikštis; dievas” ir mazdah „atmintis, atminimas; aukščiausias dievas, t. y. atmanus, atžvilgus Viešpats”) vyriausias Zaratustros religijos dievas, išmintingas pasaulio ir visų gyvų būtybių kūrėjas, senovinėje persų kalboje sutrumpintai dar vadinamas Ohrmazdu (Ormazdu) arba vėliau Ormuzdu (Ormizdu). Jis savimi yra įkūnytas gerybės pradas, visiška piktybės prado, Arimano, priešybė. Su Amešų Spentų pagalba jis valdo pasaulį ir veda žmoniją į palaimą.
Ahwaz Irano mst. prie Karuno upės; 33.000 gyv. (1950). A. III a. provincijos sostinė, vėliau kurį laiką karalių rezidencija.
Ajaccio Korsikos salos miestas, pajūrio uostas; 32.000 gyv. (1950). Napoleono I gimtinė. Gyventojai verčiasi daugiausia ančovų ir perlų gaudymu.
Ajacių (Vikačo) ež. Zarasų aps. Antazavės vl., 29,2 ha.
Ai-ai lemurų šeimos, Madagaskaro salos gyvulys, taip pramintas čiabuvių malagasų dėl savo riksmo. Pirmąkart pastebėtas 1870 Sonnerato. Gyvena miškuose, dieną praleidžia medžio drevėj įsisukęs į savo gauruotą uodegą. Medžioja naktimis.
Ajakas (gr. Aiakos) Dzeuso ir Aiginos sūnus, Mirmidonų karalius. Numiręs liko vienu požemių pasaulio teisėjų.
Ajakidai Ajako įpėdiniai, pvz. Achilas, Ajantas Didysis.
Ajaksai (gr. Aias) vardas dviejų graikų karžygių Trojos kare.
Ajantas (gr. Aias, lot. Ajax) dviejų Homero didvyrių vardas.
Ajeras[2] (Acorus Calamus L.) ilgametis vaistinis augalas, kilęs iš Maž. Azijos, ajerinių (Araceae)[3] šeimos, auga patvenkinėse, paupiuose ir pelkėse. Medicinos reikalams yra vartojami A. stiebašakniai, vaistinėse A. šaknys vad. Rhizoma Calami; iš jų gamina dantims valyti miltelius, ekstraktus, tinktūrą, tam tikrą spiritą, eterinį aliejų. A. šaknis žmonės deda į organizmo sustiprinamąsias vonias, ant lapų kepa duoną. A. aliejų vartoja likerių gamyklose, saldainių, kvepalų, muilo fabrikuose ir kosmetikos laboratorijose. Kartais A. painiojamas su vilkadalgiu (Iris pseudacorus L.).
Ajaunas vaistinis, vienametis, kultūrinis augalas (Ptychotis coptica[4] D. C.), priklausąs skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Auginamas Indijoje (Bengalijoje), Afganistane, Persijoje ir Egipte; panašus į kmyną. A. sėklos Indijos farmakopėjoje
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta sustirėlių turi būti ežeininių
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Ajaras turi būti Ajeras
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta kalavijinių (Aroideae) turi būti ajerinių (Araceae)
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Ptychotris Coptica turi būti Ptychotis coptica