Puslapis:LE01.djvu/74

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Akmenskis — Akmenius Juozas (g. 1882 VII 30 Kaniūkuose Kelmės vi.) mokėsi Raseiniuose ir Pskovo matininkų mokykloj. 1905 už dalyvavimą Lietuvos revoliuciniame sąjūdyje bėgo į Ameriką, 1906 grįžo ir dirbo kooperatininku Tytuvėnuose, Eržvilke, Viekšniuose; 1920—1921 kooperacijos instruktorius. Steigiamojo Seimo narys.

Akmenų operacijos operacinis akmenų pašalinimas iš kai kurių žmogaus organų, kur akmenys patys savaime susiformuoja iš cirkuliuojančių organizme mineralinių druskų ir sukelia vad. akmenų ligą. Akmenimis suserga tulžies pūslė, šlapimo pūslė, inkstai ir kai kurios liaukos, pvz. seilinės liaukos, prostata. A. O. daugiausia būva kruvinos, t. y., akmenys pašalinami operaciniu peiliu, atidarius susirgusį organą. Tiktai 'iš šlapimo pūslės akmenys gali būti pašalinti per išleidžiamąjį šlapumo lataką, prieš tai susmulkinus juo į smiltis specialiu instrumentu, vad. litotriptoriu.

Akmolinsk v. Sibiro mst., įst. 1830 stepėse; 15 000 gyv.

Akmuo Alytaus aps., Varėnos vi. bžtk. 7 km nuo Varėnos. Vardą gavo nuo stambaus akmens, kuris yra stalo dydžio, 1-2 m aukščio. Žymu neišaiškintų ženklų. Virš jo įmūrytas geležinis kryžius. Netoli akmens yra koplyčia, kuri buvo Valkininkų parapijos filija. 1863 sukilimo metu ji buvo caro valdžios uždaryta, bet ją saugojo dievobaimingi atsiskyrėliai.

Akmuo seniau Lietuvoj vartotas svorio matas apie 15 kg (30—40 rusų svarų). XVI a. dažnai aptinkamas Lietuvos inventorių aprašuose. Pastaraisiais laikais šios reikšmės A. dar pažįstamas Kuršaičio sviesto A., 1883 Aušros iš Šiaulių rugių A., mari-jampoliškių pakulų A. ir kt.

Aknė (gr.) veido, nugaros, krūtinės ir kt. odos išbėrimas spuogais ir mazgeliais, maždaug vikio grūdo didumo, atsiradusiais nuo uždegimo plaukų ir riebalinių liaukelių išvedamųjų takų — folikulų.

Aknysta 1) Utenos aps. Debeikių vi. upė, šventosios (Neries) kair. int., 17,3 km ilgio, išteka iš Aknystėlio ež. Leliūnų vi. 2) Miestelis žiemgalėje, Latvijoje, ligi 1921 buvo Lietuvos teritorijoje. 1930 A. vi. 17% visų gyventojų buvo lietuviai.

Aknystėlis Utenos aps. Vyžuonų vi. ež., 1,3 km ilgio, ligi 300 m platumo, 35 ha ploto; paviršiaus altitudė apie 150 m. Iš A. ež. teka Aknystia.

Akolitas (gr. akolitheo, patarnauju, lydžiu), paskutinis keturių žemųjų katalikų bažnyčios šventimų laipsnis. Pirmaisiais krikščionybės amžiais A. lydėdavo vyskupus, nešiodavo vyskupų laiškus, išnešiodavo švęstą duoną ir net šv. Sakramentą nebuvusiems pamaldose, per pamaldas tarnaudavo diakonams ir 1.1. šiandien jų pareigos yra degioti ir nešioti žvakes bažnyčioj, atnešti mišių vyną ir vandenį, tarnauti subdiakonui ir diakonui ir 1.1.

F. Cabrol—H. Leclercą Dictionnaire d’archeologie chretienne et de liturgie 1907-—1929.

Akomodacija akių prisitaikymas įvairiam toliui. A. mechanizmą sudaro ciliari-nis raumuo ir lęšis: raumeniui susitraukiant atsileidžia lęšio pastatai, lęšis labiau išsigaubia ir tuo padidina spindulių lūžimą akyje. A. ypačiai naudinga aukšta-žiūriam žmogui, žemažiūrė takis iš arti mato ryškiai be A. Su amžiumi lęšis kietėja ir A. palengva mažėja, kolei 60 metų amžiuje jos visai nebelieka. Kai A. pajėgumo nebepakanka reikiamam atstumui, tada akys vad. senažiūrėmis. Rašto darbui normalios akys daros senažiūrės maždaug 45 m. amžiuje, įaukštažiūrės akys — daug anksčiau, o žemažiūrės akys gali visiškai nepajusti A. nykimo. Senažiūrėms akims padeda akiniai išgaubtais stiklais. A. spazmas pasidaro nuo ciliarinio raumens mėšlungio isterijoje, nuo per didelio A. naudojimo (hypermetropijoje) arba nuo vaistų: ezerino, pilokarpino. Tokia akis yra nusistačiusi tik artumui ir todėl panaši į žemažiūrę akį. A. p a r a- Akmens kirvukai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 105% (+4208-192=4016 wiki spaudos ženklai).