mos iš marmuro, aptaisytos dalys iš medžio.
Akromatinis (gr.) mokymo metodas, kur mokiniai tik klauso pasakojimų: tinka tik aukštesniųjų mokyklų vyresniųjų klasių mokiniams ar aukštosioms mokykloms.
Akromegalia (gr.) augimo sutrikimas, kada pamažu rankos, kojos, nosis, liežuvis, apatinis žandikaulis išauga perdaug dideli. Priežastis sustiprintas smegenų priedėlio (hypophysis) veikimas.
Akromion (anat.) mentės skiauterės ia-teralinis galas — peties viršūnė.
Akron Ohio valst. (JAV) mst.; 273 000 gyv. (1950). Gumos pramonės centras, kur pagaminama apie 50% visų gumos gaminių JAV. Be to, mašinų, spaudos, degtukų ir orlaivių (dirižablių) pnamonė. Įk. 1825. A. universitetas įst. 1872. 1953
keli šimtai lietuvių, šv. Petro parapija, SLA ir LRKSA kuopos.
Akronas (lot.) romėnų gramatikas, Te-rencijaus ir Horacijaus komentatorius.
Akronas senovės graikų takelis šuoliams įsibėgėjus į tolį. Takelio ilgis būdavo 19 metrų.
Akropolis aukščiausia Atėnų miesto kalva, 80 m aukščio ir apie 3 ha pločio. Tą kalvą graikai nuo seniausių laikų buvo apstatę šventovėmis, citadele, žymiausią vietą buvo užėmęs Partenonas, miesto globėjos Atėnos (Parteneia) šventovė.
Akrostichas (gr.) žodiškai: eilių pradžia. Eilėraštis, kurio eilučių pirmosios raidės sudaro žodį ar sakinį. Nuo Diogeno Laertiaus A. vartojamas orakulų ir religinių paslapčių posakiuose. A. gausiai vartotas viduramžiais, neišnykęs nė naujaisiais laikais. Pirmasis lietuvių literatūroje A. yra 1547 katekizmo eiliuotoje prakalboje iš pirmųjų raidžių sudarytas paties autoriaus parašas: Martinus Masvi-dius. XIX a. pabaigoje žinomi V. Kudirkos ir S. Norkaus A. Vėliau A. užtinkame Maironio, Brazdžionio ir kt. poezijoj; H. Radauskas yra davęs dvigubą A.: iš abiejų eilučių galų susidaro žodžiai. Akroterija (gr.) laisvas trobesio galų (skydų) ir kampų užbaigimas iš akmens, degto molio arba metalo, labai įvairios formos, pradedant nuo plokštelės, baigiant didele figūrų grupe.
Aksakov 1) J o n a s (1823 — 1886) rusų publicistas, slavofiliškų idėjų populia-rizatorius. Buvo laikomas slavofilų galva.
2) Konstantinas (1817—1860) Jono brolis, vienas iš slavofiliškos srovės ideologų. Pirmatakas XIX a. šešių dešimtų metų rusų utilitarinės srovės literatūroje ir kritikoje. Rašė dar eilių ir dramų.
3)S e r g i j u s (1791—1859) rusų rašytojas. Išsp.: Buran 1834, Zapiski ružej-nago ochotnika ir Semeinaja chronika 1852, Detskie gody Bagrova vnuka 1858 ir Vospominanija o Kazanskoj gimnazii.
A. Fischei Der Panslavismus bis Weltkrieg;
T. G. Masaryk Zur russ. Geschichts u. Religions-Philosophie 1913.
Aksel (1128 — 1201) Lundo arkivysk., ministeris ir karo vadas Voldemaro I ir Kanuto VI metu. 1167 pastatė pilį ir davė pradžią Kopenhagos miestui, kurį liaudis ir dabar vadina Akselstadu.
Akselbantai perpetės raiščiai, kuriuos nešioja generalinio štabo karininkai ir adjutantai. Kitose kariuomenėse A. kartais nešioja ir kai kurie kareiviai. Lietuvoje juos dar nešiojo skautai ir ugniagesiai.
Akselis arba akselys (vok. žem. h a k-s e 1 „Haecksel”) kapoti šiaudai arba šienas gyvuliams šerti. Lietuvių vad. k a-poja, kapoj a i arba k a p o n ė.
Akselrod 1) Ida (a. 1870 Vilniaus gub. —• 1917) rusų revoliucininkė, socialdemokratų veikėja ir literatūros kritikė. Bendradarbiavo Šveicarijos ir Vokietijos socialdemokratų laikraščiuose. Išsp.: Lite-raturno-kritičeskije očerki 1923.
2) L i u b o v (1868 Vilniaus gub.-1946) slapyv. Ortodoks marksizmo teoretikė ir literatūros kritikė. 1887, policijai susekus revoliucinę organizaciją Vilniuje, emigravo į Šveicariją. Ten stojo į rusų socialdemokratų partiją ir bendradarbiavo marksistiškuose žurnaluose filosofijos klausimais. 1906 sugrįžo i Rusiją. 1919 drauge su kitais red. Dielo. 1917 vasarą su Ple-chanovu sudarė marksininkų grupę Edin-stvo. Išsp.: Filosofskie očerki 1906, Pro-tiv tečenija, Metodologičeskie problemy iskusstva, L. N. Tolstoj 1922, Morai i kra-sota v proizveden'ijach O. Wilde 1923 ir kt.
3) Povilas (1850 — 1928) Rusijos s.-d. veikėjas. Drauge su Plechanovu ir kt. suorganizavo pirmą rusų s.-d. grupę O-svoboždenie truda (Darbo išlaisvinimas).
Aksiologija (gr.) modernus terminas vertybių (ž.) mokslui, mūsų laikais ypač susilaukusiam naujų paskatų ryšium su Akropolis