storais sultingais lapais. A. yra 250 rūšių, tinka kambariuose auginti. Dauginti galima sėklomis ir augliais. Lapus vartoja naminiams vaistams, vidurių laisvinimui, žaizdoms, nudegimams ir kt. gydyti.
Alazonai tautelė, keletą amžių pr. Kr. gyvenusi dabartinėj v. Ukrainoj, tarp Bu-go, Dniestro ir Pruto; spėjama juos buvus artimus turkams.
Alba (lot.) liturginiai baltieji drabužiai, katalikų kunigų dėvimi po arnotu.
Alba ties Nesvyžiumi, XVIII a. Radvilų nuosavybė, kur išgarsėjęs avantiūristas Karolis Radvila turėjo savo rezidenciją ir laikė naminę armiją, „albaniečiais” pramintą.
Alba Fernando Alvarez de Toledo, el duque (herzogas) de Alba (1507 —1582) ispanų karo vadas ir politikas; 1567 Pilypas II siuntė jį olandų numalšinti ir valdyti, kur A. stengėsi sustiprinti absoliutinę Pilypo valdžią ir žiauriai persekiojo protestantus. 1572 grįžo į Ispaniją, 1580 nukariavo Pilypui Portugaliją.
Albacete 1) Ispanijos provincija p. r. Kastilijoje; 14.863 km2 ir 400.000 gyv. (1950). Retai gyvenama, augina avis. 2) A. provin. miestas; 72.000 gyv. (1952).
Alba — Julia Rumunijos miestas, 13.000 gyv. Katedra XV a. statyta; Bathyany biblioteka.
Alba iLonga seniausias lotynų miestas; pagal mitologinę tradiciją, įkurtas Askani-jaus, Enėjo sūnaus.
Albany 1) Kanados upė, 412 km ilgio.
2) JAV mst..; New Yorko valst. administracinis centras, kair. Hudsono upės krante; 134.000 gyv. (1950). Lietuvių apie 400; šv. Jurgio parapija. Universiteto astronominė observatorija; žemės ūkio mašinų, drabužių, baldų, muzikos instrumentų ir kt. pramonė. A. išaugo iš olandų 1614 įkurto Oranjes forto. 1664 atiteko anglams; 1686 gavo miesto teises. 1754 čia įvyko anglų kolonijų kongresas.
3) JAV Georgijos valst. mst.; 31.000 gyv. (1950).
4) Filipinų respublikos mst. Luzono saloje; 67.000 gyv. (1950).
Albanija (škiprija) v. Balkanų valst. tarp Graikijos ir Jugoslavijos; 28.738 km2 ir 1.150.000 gyv. (1950); beveik visas jos paviršius aukšti, raukšlėti, sunkiai pereinami kalkakmenių kalnai. Klimatas pasižymi lengva žiema ir karšta vasara, žemė nederlinga ir blogai dirbama. Albanai yra atskiras ide. šeimos narys. Jų kalbai turėjo daug įtakos romėnai, graikai, turkai ir slavai. Daugiausia verčiasi avių auginimu. Daugumą miestiečių sudaro graikai ir slavai. Beveik vienintelis jų maistas yra pienas ir kukurūzai. Išmėtytos pakalnėse sodybos aptvertos ir panašios į pilis. Dabar albanai pasidaliję į dvi pagrindines dalis: gegai ir toskai, kuriuos skiria Skumbi griovys. Jų savitarpio nesutikimus dar labiau paaiškina religinis susikaldymas. 66% mahom., 21% pravosl. ir 12% kat. Sostinė Tirana (35.000 gyv.), o seniau buvo Duracco 4500 gyv. Didžiausi miestai: Koritza, Skutari, uostas Valona ir Elba-san. Albanai save vadina šk'ipetari.
Istorija. Romėnų imperijos laikais A. sudarė provincija Illyricum, kuri iki 1204 priklausė Bizantijai, nors X — XI a. jos dalį nukariavo slavai. XIII a. A. viešpatavo ir kovojo tarp savęs Neapolio An-žujiečiai (Anjous), vadinę save A. karaliais, daugelis smulkių albanų kunigaikščių, Epiro despotai, venecijiečiai ir serbų karalius Steponas Dušanas. Daug albanų XIV a. emigravo į Italiją, o XV a. visą kraštą nukariavo turkai. 1443 A. nepriklausomybę trumpam laikui atkariavo Jurgis Kastriotas (m. 1468). Daugumas gyventojų priėmė mahometonų tikėjimą. 1878 iškilo albanų sąjunga, kuri iš dalies sujungė daugelio pašų valdomus albanus ir žadino jų tautybės sąmonę. Albanai ėmė ginti savo teritoriją, ir 1912 Ismail Kernai Bei paskelbė A. nepriklausoma. 1913 paskelbtas tarptautinis A. statutas. 1914 A. valdovu tapo princas Wilhelmas Wied, bet tais pačiais metais turėjo atsižadėti sosto. Prasidėjus anarchijai, Italija okupavo Valoną, Graikija š. Epirą, Juodkalnija šiaurinę A. Daug kentėjo kraštas ir D. karo metu. 1918 visą A. užėmė Italija, tačiau 1919 VIII 2 turėjo apleisti, ir 1920 A. pasidarė Tautų Sąjungos narys. 1922 diktatoriaus valdžią paėmė į savo rankas Ahmed Zogu, kuris pripažino 1926 ir 1927 Italijos protektoratą ir pasiskelbė karalium. 1939 Italija okupavo A. ir įjungė į vad. Italijos imperiją. 1940 Italija pradėjo iš A. teritorijos nesėkmingą karą su Graikija. 1940 A. marionetinė vyriausybė paskelbė karą vakarų sąjungininkams, bet krašto gyventojai kovojo su okupantais. 1944 A. išsikėlė sąjungininkų kariuomenė. Pik. E. Hoxhos vadovaujami partizanai pagrobė valdžią A., paskelbė A. respublika, o ilgainiui įst. ir komunistine santvarką.
F. Shewill History of the Balkan Peninsula 1922;
G. Stadtmueller Geschichte Suedosteuropas 1950.
Albanų kalba vartojama dabartinėj Albanijoje ir vak. Makedonijoje. Jos tarmės yra XV ir XVI a. — 1462 krikšto formula, 1555 rankraštinis biblijos vertimas ir 1635 Romoje spausdintas Dictionarium latinoe-piroticum su albaniška prakalba, mato ir gražių vietovaizdžių A. K. vad. minės Hipparcho teorijas.
Šiandieninėj altanų kalboj yra labai daug graikiškų, lotyniškų, turkiškų, vengriškų ir rumuniškų skolinių. Tikrų alba-niškų žodžių skaičius yra visai mažas: net