ir tų žodžių linksniuojamos formos yra svetimos įtakos paliestos. Tačiau, ištyrus senuosius kalbos duomenis, ypač vietovardžius ir tarmes, pasirodė, kad albanų kalbos pagrindas yra indoeuropietiškas, priklausąs sateminei indoeuropiečių kalbų grupei ir nemaža bendra turįs su ilirų bei trakų kalbomis.
- N. Joki Albanisch (Geschichte der indogerm. Sprachwissenschaft) 1917; M. Ebert Reallexikon der Vorgeschichte I 84—93; G. Pekmezi Grammatik der alban. Sprache 1908.
Albanų kalnai vidurio Italijos vulkaningas kalnynas. Iš jų pašlaitėse užaugusių vynuogių gaminamas plačiai ir seniai žinomas albaniškasis vynas. Dėl sveiko klimato ir gražių vietovaizdžių A. K. vad. Romos sanatorija.
Albanų literatūra. Seniausias albanų rašto paminklas yra vysk. Durres 1462 laiško fragmentas. XV a. vienuoliai pranciškonai gavo sultono leidimą spausdinti religinio turinio knygas. Vykdomas turkų sultonų spaudos draudimas truko daugiau negu 400 metų, ir knygos ligi nepriklausomybės (1912) buvo spausd. svetur ir slapta gabenamos į A. Pirmoji albanų spausdinta knyga Francesco Blanco Di-zionario Latino-Epizota 1635. 1685 išsp. Budos di Petrabiancos katekizmas. XIX a. išversta NT ir išleista eilė tautosakos rinkinių. Girolama de Rada (1813—1903) išsp. tautos didvyrio Skanderbego biografiją. 1887 parašytas A. tautos himnas Moj Shqypni (Mano Albanija). A. labiausiai iškilo drama. Atžymėtini Mihal Grameno, Kr'isto Flog, Etehem Haxhiademi. Nepriklausomoj A. išaugo proza ir poezija (Alexander S. Drenova, Ali Asllani, Fo-qion Postoli, Milto Sotir Gurra, Lasgush Poradeci ir kt.). Didelį literatūrinį įnašą padarė A. gyvenę užsieniuose, ypač JAV. Faik Kunitza (1875 - 1942) leido laikraščius, pvz. Dielli (Saulė) albanų emigrantų centre Bostone; Fan S. Noli (g. 1881) išleido dramų, biografijų, muzikos veikalų ir davė pasaulinės literatūros vertimų.
Al Batam arabų astronomas, apie 879 patikrinęs ir žymiai ištobulinęs astronomines Hipparcho teorijas.
Albatrosas (Diomedea) paukščių gentis, ilgasparnių (Longipennes) būrio audra-paukščių (Procellaridae) šeimos. Sparnai ilgi, siauri, jų tarpugialis apie 4 m; nepaprastai geri lakūnai, dažnai seka laivus, pagrobdami išmestus maisto likučius. Gyvena pietų pusrutulio jūrose, peri didžiausiomis kolonijomis; žinoma 11 rūšių.
Albats Hermanis (g.1879 VII 24) Latvių politikas ir 1921-1940 Latvijos univ. tarptautinės teisės doe., Latvijos užsienio reikalų ministerijoje dirbo 1919—1940. Rašė kritiškas literatūros apžvalgas žurnale Jauna Raža ir eilėraščius slap. Helgi. 1909—1918 Ruskie Vedomosti bendr. ir redakcijos narys. 1927 išleido Latvijos sutarčių rinkinį prancūzų kalba. 1941 deportuotas į Sibirą.
Albavičius Ignas (g. 1890 VII 29 Lazdijuose). Baigė pradžios mok. Lazdijuose, gimnaziją Novorosijske, kun. seminariją Seinuose (1907—1912), Gregorianum univ. Romoje (1912—1914) filosofijos lic. laipsniu. 1914 vikaras šv. Jurgio par. Chicagoje, 1918 klebonas Dievo Apvaizdos par. ir 1940 šv. Antano par. Cicero, III. Nuo 1920 L. K. Federacijoje ėjęs pirmininko, iždininko ir vicepir-miininko pareigas,
nuo 1942 ALT narys, vienas BALF organizatorių. Katalikų
Spaudos Draugijos, leidžiančios Draugą, pirmininkas. Pastatė Dievo Apvaizdos bažnyčią Chicagoj 1927, o Cicero, III., parapijoje mokyklą.
Albeclinskij Petras (1826—1883) generolas, 1874 VII 22 — 1880 V 18 buvo Vilniaus generolu gubernatorium.
Albetlo fizinio kūno paviršiaus šviesumas matuojamas atspindinčios šviesos procentais visos į paviršių krintančios šviesos. A. priklauso nuo fizinių savybių ir turi reikšmės astronomijoje. Mėnulio A. yra 7 %, t. y. mėnulis atspindi 7 % į jį krintančios saulės šviesos.
Al Bekri (m. 1094) arabų geografas, parašė Mugam ma stagama, geografinį senų arabų poetų minimų vietovių žodyną ir Al masalik vai mamalik, visam pasauliui pažinti vadovą.
Albeniz Izaokas (1860—1909) ispanų kompozitorius ir pianistas, impresionistinės krypties. Savo kūryboj, naudodamasis šiandieninės technikos priemonėmis, stipriai pareiškęs ispanų tautiškumą — mo-
Kun. Ignas Albavičius
Albatrosai