našai net ligi Jeremijo laikų. B. vardas randamas daugelyje Biblijoje minimų vietovių. Taigi B. kultas ten buvo. Jis aptinkamas ir asmenvardžiuose, pvz. Baal-Ha-nan — maloningasis Baalas, romėnų paverstas Hannibalu. Biblijoje B. tapatybi-namas su stabu apskritai, ir B. garbinimas ten reiškė stabų garbinimą.
Baalbek, Maž. Azijos Lebanono mstl., 40 km į š. v. nuo Damasko. A. 7000 gyv. Senovėje buvęs Baalo kulto centras. Aleksandro Didžiojo laikais ten įsikūrę graikai praminė jį Heliopoliu — saulės dievo miestu. Nuo Augusto laikų čia veikė kolonija Julia Augusta Felix ir čia buvo pastatyta daug maldyklų, kurių dalis vėliau buvo paversta ir krikščionių bažnyčiomis. 1759 žemės drebėjimas sunaikino visą B. kartu su jo senovinių paminklų liekanomis. Griuvėsius nuo 1757 pradėjo tyrinėti R. Wood, o XIX a. jų nemaža atkasta.
- Th. Wiegand Die Ergebnisse d. Ausgrabungen 1921—1925.
Baalšem (hebr.) veikiąs Dievo vardu, žydų stebukladarys. Ypač daug jų buvo XVII-XVIII a. Ukrainoje, Gudijoje ir Lietuvoje. Ilgainiui jie virto per miestelius ir kaimus keliaujančiais žyniais-burtininkais, įvairių gydomųjų žolelių ir talismanų pardavinėtojais. Kartais jie ir gydytojais išgarsėdavo.
Baalšem Tob čhasidizmo kūrėjo Izraelio Podoliečio (1700—1760)-prisiimtasis vardas. Žydų bendruomenės išaugintas našlaitis tarnavo prie įvairių v. Ukrainos sinagogų. Nesitenkindamas Talmudu, skaitė kabalos mistikus. Nėjo į rabinus, pasirinkdamas kaime būti (vežėju, smuklininku, vėliau baalšemu). Garsėdamas pamaldumu ir paslapčių bei ateities įspėjimu, savo tautiečiuose gavo Baal-šem-tob (gerojo baalše-mo) vardą. A. 1740 gyveno Podolės Meži-božėje, o iš ten važinėjo po Ukrainos miestelius, siekdamas net Lietuvą, savo sparčiai išaugusių šalininkų kviečiamas. Prieš talmudinį ritualizmą bei formalizmą jis skelbė mistinį susitelkimą ir visuotinę brolybę bei lygybę.
Baal Zebub Ekrono Baal — musių viešpats, graikų Dzeus myiagrios — Dzeusas, ginąs nuo musių. Senovės izraelitai jį pavertė buto viešpačiu — Baal Zebubu. šį vardą jie teikė vyriausiajam velniui —-pragaro valdovui. Kartais jį paversdavo ir Baalzebeliu — mėšlo viešpačiu. Farizėjai kaltino Kristų belzebubu velnius išvarant. Iš čia, — kada kas pikta veikiama dar piktesniu veiksmu.
Baar Šveicarijos mst. Zugo kantone. 7000 gyv. IX a. bažnyčia. Į rytus nuo B. yra požemio urvai su stalaktitais.
Baas (oi.), boss (angį.), lietuvių išeivių amerikonybė bosas -— šeimininkas, meistras, darbo prižiūrėtojas. Anksčiau tas terminas ypač buvo vartojamas jūreivyboje.
Baath Albert Ulrik (1853—1912) švedų poetas realistas (Dikter 1879, Nya dikter 1881 ir kt.) ir Skandinavijos kultūros istorijos tyrinėtojas (Nordiskt fornitdsliv 1890 ir kt.).
Bab ar. vartai, sąsiauris. Iš čia sąsiauris Bab el Mandeb (arabiškai — Liūdesio vartai).
Bab perso mirzos Ali Mohammed Saydo (1821-1850) prisiimtasis vardas (vartai, suprask: į Dievo pažinimą), pradėjus skelbti naują savo mokslą (ž. Babizmas). Jo šalininkams 1848 pradėjus viešai veikti ir reikšti B. teises į sostą, persų vyriausybė, talkininkaujama ortodoksinių mahometonų dvasininkijos, žiauriu persekiojimu stengėsi B. sąjūdį užgniaužti. Jis pats po trejų metų kalinimo buvo 1850 sušaudytas.
Bab Julius (g. 1880) vokiečių teatro kritikas, naciams užėmus valdžią, emigravo į JAV ir gyveno New Yorke. Išsp. Chronik d. dt. Dramas 1911, Der Mensch der Bühne 1910—1911, Das Theater d. Gegenwart 1928, Das Theater im Lichte d. Soziologie 1930.
Baba dvejybinis garsažodis (ba-ba, kaip ma-ma). Turkiškai jis reiškia vyrą: tėvą, viršininkąį dvasininkų- garbės titulą, o slaviškai — raganą ar šiaip moterį, ypač seną ir piktą.-Mūsų boba turi irgi tą pačią reikšmę, kaip ir slavų boba, nors, K. Būgos teigimu, tai nekliudo ją laikyti savu, Jupiterio šventyklos griuvėsiai Baalbeke