Baltutis Klemensas (1909 III 19 Mažeikių aps. Viekšnių vi. Žibikų k. — 1943) poetas ii' vaikų rašytojas. Mokėsi Viekšnių vidur, mokykloje, Telšių gimnazijoje, 1930 baigė Tumėno brandos kursus. Kurį laiką buvo mokslų fakultete. Nuo 1925 slapyvardžiais Klemensas Dulkė, Alg. Klemčiūnas, Tus. Saulis (vaikų literatūroje) bendradarbiavo pradžioje JAV lietuvių periodikoje (Garse, Vienybėje, Vytyje), paskiau Lietuvos spaudoje (Naujojoje Romuvoje, Židinyje, Akademike, Lietuvos Studente, Karyje). Išsp. eilėraščių rinkinius Po tėviškės klonius 1929, Upokšniai šnera 1935, Paukšteliai čiulba 1937, eiliuotą pasaką Devyni raiteliai 1933. 1933 suredagavo jaunųjų poetų almanachą Septyni.
Baltvyžio giria. Balt + vyž-is ar Balt + vyž-a, Baltvyžio giria, kaip Did+ vyž-a + bal-is vt. Sudargo apyl. ar Vyž-uon-os mst. Utenos aps. ir kt. Dar kiti vartoja Balt-vydžio giria (plg. Balt + vyd-is) Balt-vyžių giria, Belovežo miškai, plg. dėl priesagos ir galūnių Nevėžis (Nemuno deš. int. ties Raudondvario mstl.), kuris žmonėse buvo vad. ir Neveža, ir Neveža (Nemuno deš. int. Lydos aps.). Rusų ir lenkų Bieloviež ir Bialowiež turi savo kalbinį polinkį; plg. Bialowiež vt. tuoj į š. nuo Tuchel mst., į pietryčius nuo Konitz mst., Lenkijoje. Dėl šaknies Balt- ž. Baltstogę.
B. G. yra tarp: iš š. Baltstogės ir Volkovis-ko, iš r. Slanimo ir Pinos (Pripeties) baly-no, iš p. Kamieniec Litewski, Kobrynies ir Lietuvos Brastos, iš v. Wysokiė Litewskie ir Bielsko miestų. Visa giria įeina į plačiosios Sūduvos-Jotvos plotą, o joje ir aplink ją pilna vietovių jotvingiškaisiais (sūduviškaisiais) lietuviškaisiais vardais. Buvo B. G. Lietuvos Brastos palatinato. Nuo šiaurės pradedant ir pietyn einant, B. G. stovi linijoje Rygos įl„ Mintauja, Kėdainiai, Kaunas, Druskininkai, Gardinas, Svis-ločis, B. G., Lietuvos Brasta, v. Būgas (Vyslos deš. int.) ir ryčiau Pripeties (Dniepro deš. int.) versmės — Pinos balyno vakarinė riba, Lvivas, Karpatai ir už. jų Vengrijos rytinė dalis.
B. G. turi a. 128.077 ha. Priešistoriniais laikais ir mūsų krašto istorinio gyvenimo apyaušryje pačioje girioje bei jos apylinkėse būta dažnų kovų rytų slavų su baltais (jotvingais ir lietuviais). Anais laikais B. G. buvo daug didesnė. Senųjų B. G. gyventojų dar liko tokie vietų vardai, kaip Didžioji ir Mažoji Jotvežė, Jotvinga, Jotvingų kalnas ir kt. B. G. yra plokščia augštuma 170 m nuo j. 1. Augščiausioji vieta — Stirnų kalnas turi 202 m. Augščiausioji plokštumos vieta yra apie Baltvyžio bažnytkaimį. Iš čia B. G. žemėja į visas šalis. Rytinės augš-tumos dalies šlaitas baigiasi plačiomis Giliojo Kuto, Didžiojo Kuto ir Dykojo Niko-ro balomis. Nuo kalvų į vakarus telkšo plačios balos. Balos girioje užima ligi 11% viso ploto. Kitose balose yra vandens neap-semiamų ganyklų bei kalvų, kur laikosi girios gyviai. Vidugirio balotosios vietos užaugusios eglėmis, drebulėmis. Rytų samaninėse retai auga skurduolės pušelės. 10 km nuo B. G. į rytus prasideda Narvies (Bugo, Vyslos int.) upė. Ji skiria Svislo-čies mišką nuo grynosios B. G. Jos vaga kiek patiesinta ir padaryta tinkama potvynių metu sieliams plukdyti. Kita B. G. upė, Narvelė, teka iš Nikoro balų r. girios dalyje ir, tekėdama 35 km į š. v., skiria girią pusiau. Liesnos upė prasideda ne pačioje B. G. ir kerta girios vakarų ribą į pietus nuo Hainavėlės. Ji gan vandeninga.
Dirvožemis daugiausia lengvas, smėlėtas, žemesnėse vietose molėtas, kalvose grynas smėlys. Lengvame smėlėtame dirvožemyje auga pušynai, vidutinio drėgnumo dirvože- myje mišrieji miškai, drėgnesniame dirvožemyje su smėlio priemaiša auga eglynai, priemaišose beržai, uosiai, drėgnose, riebiose vietose auga juodalksniai. Dirvožemio nevienodumas ir dėl to nevienodų augalų augimas padėjo ir žvėrims kur girioje apsigyventi. Stumbrai mėgdavo vidutinio sausumo vietas, kur auga miško žolė, lapuočiai jaunolynai, arba pripuvusias gero juodžemio žemumas, kur auga mišrieji medžiai ir trąši žolė. Tokiose vietose laikėsi ir stirnos, danieliai ir iš dalies elniai. Briedžiai ir šernai, mėgstą klampias ir drėgnas vietas, gyvendavo daugiausia girios žiemryčiuose.
Pušys girioje 1933 duomenimis buvo apaugusios 59.258 ha, eglės 10.907 ha, ąžuolai 4991 ha, mišrieji lapuotieji miškai 14.618 ha. Smėlėtų arba durpinių molėtų vietų buvo 11.768 ha. Sausose nebalotose vietose auga vad. saldžiosios žolės, maistingos vi-
Baltvyžio giria