siems girios žolėdžiams gyvuliams. Žemose balotose vietose žolė rūgšti, šiurkšti ir mažai maistinga. Iš retų miško medžių rūšių pirma vieta tenka vietos gyventojų vadinamam baltajam tysui — kėniui europiniam. Toliau paprastas tysmedis. Girioje esti ir tokių retų augalų, kaip berželis nykštukas, žieminis ąžuolas.
B. G. praeitis. Jungdamas Lietuvos valstybės žemes, Mindaugas turėjo sandėrį su B. G. jotvingais. Gediminas, ruošdamasis karo žygiams į pietus prieš puldinėjančius slavus, turėjo žygiuoti per B. G. Po jo giria buvo Kęstučio valdomojoje srityje. 1409 Lietuvos Brastos suvažiavime Vytautui su Jogaila susitarus bendram žygiui prieš kryžiuočius, Jogaila nuvykęs B. G. medžioklėje kariuomenei parūpinti maisto. 1426 Lietuvoje ir Lenkijoje siaučiant marui, Jogaila kartu su Vytautu surengė B. G. antrą didelę medžioklę. XIII a. karai ir gaisrai žymiai praretino girią. Atsiradus didesniam sodybų skaičiui, pradėjo retėti ir žvėrys. Tik D. L. K. Vytautas su Jogaila galėję medžioti didžiuosius girios žvėris, o kiti tik smulkiuosius. Vėliau B. G. medžioklė virto savotiška pramoga, sportu, kurią kartkartėmis ruošdavo beveik visi Lietuvos didieji kunigaikščiai. B. G. nuo sunaikinimo apsaugoti buvo įkurdintos 277 šaulių šeimos girios sargais, turėjusios varovais būti, didiesiems kunigaikščiams medžiokles ruošiant. B. G. apylinkių gyventojai turėdavo dirbti statines, sūdyti jose sumedžiotą mėsą ir ją statyti į nurodytąsias vietas. Žygimantas Senasis 1538 II 27 išleido ir pirmąjį miškų ir medžioklės apsaugos įstatymą. 1557 Žygimanto Augusto valakų įstatymu specialiai skirtieji revizoriai turėjo iš B. G. kiek galint toliau iškelti visus didesniuosius šaulių ir valstiečių kaimus. Maždaug tuo pačiu metu B. G. buvo įruoštos keturios geležies dirbimo dirbtuvės, potašo dirbtuvės ir dervos varyklos. Dirbtuvėse dirbo iš Žemaičių ir Mazovijos atgabentieji meisteriai. 1583 Stepono Batoro įsakymu buvo čia sugauti du stumbrai, kurių vienas buvo nusiųstas Varšuvon, o kitas Krokuvon. Augusto II laikais į B. G. pradėjo skverbtis saksų jėgeriai (medžiokliai), kurie čia net buvo suorganizavę medžioklių ūkį. Tuomet anos dirbtuvės nustojo dirbti. Tik bitininkystė buvo labiau įsigalėjusi ir duodavo didelį pelną. Augusto III laikais, 1752, vienos medžioklės metu buvo nušauta 42 stumbrai, 136 briedžiai ir 2 stirnos. XVIII a. pabaigoje Lietuvos paiždininkis Antanas Tizenhauzas, tvarkydamas krašto ūkį, pristeigė B. G. dervos, deguto ir potašo dirbtuvėlių, išvalė upių vagas ir jas pritai-
Medžioklė Baltvyžio girioje 1409 (V. Navozovo paveikslas)