Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/151

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kė sieliams plukdyti. Tuo būdu B. G. ąžuolų ir pušų rąstai buvo plukdomi Dancigo uostan. Tizenhauzas globojo ir medžiokles. B. G. tarnautojai buvo apdalinti žemėmis. Giria buvo padalinta sargybomis. Pašaliečiams girion buvo uždrausta įvažiuoti. Valdžia išpirko ir visus valstiečių ir dvarininkų servitutus. Rusams XVIII a. Lietuvą okupavus, Kotryna II pradėjo B. G. plotus dalinti įvairiems savo generolams: Rumian-cevas gavo 20.000 dešimtinių, po 10.000 deš. Ferzenas ir Sieversas, didelius plotus Ku-tuzovas, Deniakinas ir kt. Pačioje girioje buvo palikta Tizenhauzo įtaisytoji tvarka. Kad stumbrams būtų užtenkamai pašaro, buvo uždrausta girioje ganyti gyvulius, nors vėliau tas Įsakymas buvo panaikintas, kadangi girios gyventojai ir visa administracija nebūtų galėjusi tuomet gyvulių laikyti. Girios šeimininkams pasikeitus, ilgai viešpatavo netvarka, ir visokie medžiotojai naikino žvėris. Ypač daug tokių medžiotojų atvykdavo iš Prūsijos okupacinės zonos, kurios riba ėjo palei B. G. Jie stengdavosi ir stumbrus išvilioti į savo girias. Bet tie, pripratę B. G. gyventi, kad ir iš jos išeidavo, greit atgal grįždavo. Kovą su pašaliniais medžiotojais sunkino tai, kad už tam tikrą nustatytą atlyginimą buvo galima leidimas medžioklei gauti. :Nors miško žvėrims pavojingiausi buvo vilkai ir lūšys, bet jų beveik nemedžiota, nes jų kailiai buvo pigūs. Tuomet buvo išžudyti ir visi bebrai, kurių seniau B. G. buvo labai daug. 1809 girioje tesuskaityta jau tik 350 stumbrų. 181.1 I B. G. prasidėjo keletą mėnesių trukęs didelis gaisras, tik po 9 mėnesių teųžgesintas smarkaus lietaus. Stumbrai neiškrito tuomet badu tik dėl to, kad jiems maitinti pasinaudota girios sargų sušienautuoju giriniu šienu. Nuo to laiko stumbrus pradėjo ir žiemą šerti.

1831 sukilime B. G. laikėsi didelis, ligi 1000 žmonių, sukilėlių būrys, kurio žymi dalis buvo iš girios sargų. Jų dalis prisijungė vėliau prie Chlapovskio iš Lenkijos Lietuvon atvesto būrio. Kovos su rusais ėjo pačioje B. G., ligi 1831 rusams pavyko sukilėlius likviduoti. Sukilimą numalšinus, senieji tarnautojai nebuvo tarnybon priimti. Netvarka girioje dar ilgai tvėrė. Po sukilimo pradėta giria kirsti plotais ir pasirinktinai laivų statybos medžiagai. Ilgainiui ir stumbrų priežiūra sumenko, ir jų skaičius kasmet mažėjo. Jų išsilaikymas pasunkėjo po 1861 II 19 manifesto, kada per 12.000 deš. žemės buvo išpirktinai išdalinta girios gyventojams. Tuo būdu stumbrai nustojo geresnių ganyklų. 1861 girios viršininkas Eichvald’as siūlė užginti girioje visokias medžiokles, caro medžioklėms užtvertąją nuovadą paversti žvėrynu, kiekvienoje girininkijoje įtaisyti po mažą žvė-rynėlį ir organizuoti sistemingą vilkų naikinimą. Šis projektas buvo įvykdytas per penkeris metus, tik nesteigta anų žvėrynė-lių. Vilkai buvo strichninu išnaikinti. Nuo 1869 ligi 1882 išnaikinti 454 vilkai, 37 lūšys ir 5 meškos. 1865 buvo sugauti keturi stumbriukai ir nusiųsti Prūsijos Silezijon.

1863—1864 sukilime B. G. laikėsi per visą girią išsisklaidę keli sukilėlių būriai. Jie

Vilkų užpulti stumbrai Baltvyžio girioje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+3368-0=3368 wiki spaudos ženklai).