B. ploto vad. hidromoduliu. Vid. hidromo-dulis paprastose Lietuvos sąlygose yra artimas 6—7 l/sek. km2 (litrų per sekundę nuo 1 km2 B. ploto). Dauginant tą hidro-modulį iš B. ploto, gaunamas vid. debitas. Atskiri debtai, kaip maks., minim., medianinis, siejami su kuria nors B. ploto funkcija. Yra daug tam tikslui įvairių autorių formulų. Lietuvos sąlygose vartojama prof. Kolupailos formula maks. debitui skaičiuoti. Pagal ją gaunamas toks maks. debitas (m3/sek): Maksimalusis debitas m3/sek.
Baseino plotas geros normalios blogos
kv. km sąlygos sąlygos sąlygos
50 20 15 10
100 30 25 20
150 40 35 30
200 50 45 40
300 70 60 50
400 90 80 65
500 105 90 80
700 135 120 100
1000 180 160 140
1500 250 220 190
2000 310 270 240
3000 420 380 330
5000 640 570 500
10000 1100 1000 880
20000 1950 1760 1580
50000 4170 3800 3440
100000 7500 6900 6300
Be to, žinomos Kostlino, Iszkowskio, Ko-čerino ir kitos formulos. Minimalusis debitas gali būti apytikriai skaičiuojamas pagal tokį min. hidromodulį qmin.:
B. plotas did. 1000 km2 qmin. =1,5 l/sek. km2
„ 500—1000 „ „ 1,2 „
„ 200— 500 „ „ 1,0 „
„ 100— 200 „ „ 0,8 „
„ 50— 100 „ „ 0,6 „
„ maž. 50 „ „ 0,3 „
Lietuvos įstatymas apie mokestį už naudojamą vandens energiją buvo nustatęs vi-dut. minim, hidromodulį 3 l/sek. km2; dauginant jį iš B. ploto, randamas vid. mini-malinis debitas, maždaug atitinkąs 9 mėnesių debitą, žemiau kurio debitas upėje būva tik apie 3 mėn. per metus. Upės B. apibūdina upės debitą, kartu su kritimu apibrėžia vandens energijos išteklių, tinka lyginti su kitomis upėmis,— todėl duodamas hidrologinėse apžvalgose, kaip svarbus dydis.
8. Kolupaila Lietuvos hidrografija I. Lietuvos upių baseinai Technika 1924; (”) Maksimalinio debito normos Lietuvos upių baseinams, Savivaldybė 1934.
Baseinas dirbtinė medžio, akmens bei betono patalpa vandeniui, kur plaukiojama ypač žiemą ir rudenį. Vanduo šildomas ligi 18—20°; patalpoje esti 2—3° šilčiau. B. yra įrengiami ir ore prie stadionų, kur nėra upės ar ežero. B. gilumas nuo 1—2 m ir daugiau, jeigu yra daromi šuoliai į vandenį.
Basei ž. Bazelis.
Basella Baselaceae šeimos augalas, labiausiai paplitęs dausų srityje. B. alba iš r. Indijos baltais arba violetiniais žiedais.
Basenok Fedoras, XV a. Maskvos did. kunig. Vosyliaus Aklojo šalininkas, Dimit-rui šemiakai užėmus Maskvos sostą, 1446 pabėgo į Lietuvą, kur su Simanu Obolens-kiu valdė Brianską. Iš čia suruošė žygį prieš Šemiaką, su kitais grąžino Vosylių į sostą ir vėliau vadovavo Maskvos kovoms su šemiaka ir totoriais. Buvo artimas Vytauto dukteriai Sofijai, Maskvos did. kunigaikštienei.
Basic English 1930 anglo C. K. Ogden sugalvota kalba, naudojanti 850 normalios anglų kalbos žodžius (600 daiktavardžių, 150 būdvardžių ir 100 veiksmažodžių). Skiriama vartoti kaip tarptautinė kalba. Taip pat naudinga kaip pirmasis žingsnis, anglų kalbos mokantis.
Basidiomycetes. Ž. Papėdgrybiai.
Basile Giambattista (apie 1575 — 1632) italų rašytojas, priklausąs pasaulinei literatūrai savo novelių rinkinių II Pentame-rone (pasakojamų 10 pasakotojų per 5 dienas). Tai barokinės Neapolio liaudies pasakos, tarmiškai pasakojamos.
Basileus (gr. karalius) šiuo vardu graikai vadino visus monarchus, ypačiai persų valdovus. Atėnuose B. buvo vadinamas antrasis archontas. Vėliau Bizantijos valdovų vardas.
Basilides, Basileides, II a. Kr. g. sirietis gnostikas, veikęs Aleksandrijoje, sukūręs savo vardo sektą (veikusią ligi IV a.), pagrįstą šviesos karalystės ir chaoso priešybe.
Basilika Bizantijos teisynas, pradėtas ruošti prie Bazilijaus Makedoniečio (m.886) ir baigtas Leono Filosofo (m. 9.11). B. yra Justiniono Corpus juris civilis graikiškas perdirbinys.
Basiliscus Flavius Rytų Romos imperijos valdovas, 476 Kr. g. išrinktas imperatoriumi, o 478 nušalintas ir ištremtas Kapado-kijon.
Basin JAV sritis Montanos valst., p. Rocky Mountains kalnuose, tarp Yellowstone River ir Musselshell R. upių. Iš vakarų pusės Cayuse Hills, o rytuose Bull Mountains kalnai. Ligi 8.000 km2.
Basin Petras (1793—1877) rusų tapytojas. 1818 patiekė Petrapilio akademijai paveikslą Kristus išvaiko iš šventyklos prekiaujančius, už kurį buvo komandiruotas užsienin, kur išbuvo 11 metų. 1831—1856 tapybos profesorius. Įžymesnieji kūriniai: Žemės drebėjimas Rokka di Papa, Faunas moko jauną Olimpiją pūsti dūdelę. Religi-