Nemaža kalinių buvo čia be teismo visą amžių kalinami. Išgavę lettre de cachet ir atskiri didikai galėjo čia uždaryti savo asmeninius priešus. Paryžiaus gyventojams B. buvo lyg monarchinės valdžios simbolis, ir dėl to 1789 VII 14 ji buvo sukilėlių paryžiečių sugriauta. Ta diena virto Prancūzijos tautos metine švente. 1840 B. vietoje buvo pastatyta vad. Liepos mėnesio statula.
Bastionas (pr. bastion) svarbiausioji įtvirtinimų dalis Vaubano sistemos tvirtovėse. B. atsirado iš bokštų; jie statomi tvirtovės sienų kampuose iškyšulių pavidalo; B. sudėti iš keturių sienų, kurių dvi vad. šonais (flankais), kitos dvi — priekiais (fa-sais); iš B. šonų gerai šaudyti sparnine ugnimi kaimyninių B. prieigas; du B. jungia kurtina. Ugnies linija eina išilgai tvirtovės sienos. B. priekiuose ant pylimo statomi galingesnieji artilerijos pabūklai į tolį šaudyti, šonuose statomi maži pabūklai, kai kautynės esti arti. Naujoje fortifikacijoje vartojama klaidinamųjų B. linija; skirtumas su Vaubano B. linija tas, kad čia pabūklai statomi kazematuose, o ne ant pylimo; ugnies linija čia nebesurišta su tvirtovės sienų linija. Lauko fortifikacijoje apkasams taip pat vartojama B. linija: ji padeda visoje apkasų linijoje iš šono prieigas šaudyti.
Bastys Pranas (g. 1905 VI 3 Jurbarko vi. Geišių k.) vaikų rašytojas. Mokėsi Skirsnemunėje, Jurbarke ir 1925 baigė Raseinių gimnaziją. Po to daugiau kaip 10 metų buvo pradžios mokyklos mokytojas. VDU Kaune studijavo lietuvių literatūrą ir pedagogiką ir klausė paskaitų socialinių ir politinių mokslų institute. Buvo Kauno apygardos darbo inspektoriumi. Nuo 1944 tremtinys, pėsčias pasiekęs Hamburgą, gyveno įvairiose Vokietijos vietovėse. 1947 atvyko Anglijon, 1952 Kanadon, Torontan. Pradėjo spausdinti Brooklyno Vienybėje, paskiau bendradarbiavo vaikų laikraščiuose Saulutėje, Žiburėlyje, Genyje, tremtyje— Vieversėlyje, Eglutėje, Tėviškėlėje. Atskirai išsp. vaikams: Tra-lia-lia 1932, Vilkas Meškeriotojas 1948, Gimtaisiais takeliais 1953. Pasirašo slapyv. Pranas Imsrys.
Bastonada (it. bastonata) taip seniau vadinta sunki kūno bausmė, mušant lazda per nugarą ar per kulnus.
Bastūnas, klajūnas, valkata. Klajoklis su stipriu, nenugalimu patraukimu bastytis. Apie bastymąsi kaip apie patalogišką reiškinį kalbama, kada žmogus negali nurodyti kokių rimtų motyvų, jį stumiančių tuo keliu eiti. Tais atvejais žmogus pasiduoda nenugalimam patraukimui, jį stumiančiam iš namų vis tolyn ir tolyn. B. dažnai būna ir tarp vaikų.
Basul p. Beludžistano ragas Arabų jūroje. Tirštai gyvenamas. Gyventojai augina cukrines nendres ir kukurūzus. Svarbiausioji vietovė žvejų uostas B. mstl.
Basurmanai, bisurmanai, totorių pirkliai, rinkę duoklę pavergtuose kraštuose. Vėliau Rusijoje B. vardu vad. mahometonai ar kitatikiai.
Basutija (Basutuland) D. Britanijos kolonija p. Afrikoje į p. r. nuo Kaplando. 30.344 km2, 575.000 gyv. (1950). kurių 1700 europiečiai. Paviršius plokštakalnės ir kalnai ligi 3400 m augščio. Administracinis centras Maseru yra 1400 m nuo j. 1. (apie 3500 gyv.). Valdo anglų atstovo prižiūrimas čiabuvis karaliukas. Gyventojai basutai priklauso rytinei bečuanų grupei. Jie čia įsikūrė, pabėgę iš zulusų valdžios. .1868 pasidavė britams.
Bašibuzukai (turk. baši buzuk — pramuštgalvis) turkų nereguliari armija, XVIII—XIX a. daugiausia rekrutuojama iš įvairių turkų pavergtų tautų. 1855 Krymo karo metu jų buvo ligi 40.000, 1877—1878 rusų turkų kare ligi 50.000. Jie gaudavo maistą, ginklus, bet algos negaudavo, ir todėl pasižymėdavo plėšimais, žiaurumais ir nedrausmingumu.
Baškirai (Baškurt) tiurkų tauta, turinti suomių-ugrišką pagrindą, gyvenanti Uralo kalnų pietinėje srityje, daugiausia dabartinėje Baškirijoje. B. išoriškai labiausiai panašūs į totorius, bet mongoliniai bruožai nėra perryškiai iškilę. 1939 jų rasta 842.900. Pirmą kartą juos sumini X a. Ibn Fadhlan. Ligi XIII a. rytinė dalis buvo savarankiška, vakarinė priklausė Volgos bolgarų chanams. 1236 pateko totoriams, Aukso ordos chanams. Pirminėms suomių-ugrų gentims besimaišant su tiurkų kilmės kipčakais, ir susiformavo dabartinė B. tauta. XIV a. pradžioje, viešpataujant totorių valdovui Uzbekui, B. priėmė islamo tikėjimą (sunitai). Aukso ordai sunykus, XVI a. pusėje B. pateko Maskvos priklausomybėn, nors visiškai pavergti buvo tik 1741. Visa jų istorija — ištisinė kova už žemę prieš besiveržiančius rusų kolonistus. 1736 Kilmiak Abizo sukilimą numalšinus, prasidėjo jų žemių „pirkimas” Uralo kalnų pramonei (pvz. vienas fabrikas 300.000 dešimtinių geriausio miško pirko už 300 rublių). 1818 toks „pirkimas” buvo įstatymu uždraustas, bet 1869 vėl leistas. Visa tai, pagaliau, vertė ir pačius B. iš klajoklių virsti sėsliais. Rusų revoliucijos metu ir dar bandė nusikratyti rusų jungu. 1917 XI Orenburge susirinkęs visų B. seimas (kurultaj) sudarė savą vyriausybę, bet 1919 II B. buvo pri- Pr. Bastys