Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/322

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

kanalizuota. Vandens debitas prie žiočių: maks. 35, vid. 1,0, minim. 0,1 mVsek. Nuolydis augštupyje 0,003, žemupyje — 0,0013; bendras kritimas 62 m.

Bebirvytis Bebirvos kair. intakas, 13,9 km ilgio. Baseino plotas 26 km2. Beveik visa B. vaga kanalizuota. Krantai sausi, nors ne-augšti. Vidutinis nuolydis 0,002.

Beblavy Jonas (g. ,1898 III 27 Vrbovce Čekoslovakijoje), 1918—1922 studijavo teologiją Bratislavoje, Edinburge, Paryžiuje ir Strassburge, kur 1924 gavo teol. dr. laipsnį. 1924—1926 ėjo kunigo pareigas Čekoslovakijoje. 1927 II — 1934 VDU evangelikų teologijos fak. docentas. Be darbų čekų kalba spausdino ir lietuvių kalba: iNaujojo Testamento gadynės istorija 1930, Lietuvių-čekų santykiai Vytauto Didžiojo laikais 1930, Čekoslovakų respublika 1931, Įvadas į Naująjį Testamentą 1933.

Bebrą, XIV a. lot. Bebrą, vok. Biber, Bie-ber, lenk. Biebrza, rus. Bobr, — Narvies (Bugo, Vyslos) dešinysis intakas 145 km ilgio. Ja eina Augustavo vandens kelias iš Vyslos į Nemuną. B. prasideda nuo Naujadvario mstl., 20 km į v. nuo Gardino mst., skardžiu pro Naujadvarį ir D. Beb-ros dv. teka į š. per gilų slėnį, kuriuo, geologų nuomone, Nemuno augštupys į Vyslą bus tekėjęs. Tuo slėniu dabar teka B., jos nedidelis Nurelės int. ir į Nemuną Pripili-ja-Pripilė, arba Tatarka — Lososnos (Nemuno kair.-p. int. netoli Gardino) žemupio kair.-v. int. B. slėnys toliau išsiplečia iki 20 km pločio, dėl mažo nuolydžio virtęs į sunkiai peržengiamą pelkę. Tekėjusi iš p. į š. ligi Lipsko (Liepa) mst., B. nuo jo taip pat tuo pačiu žemėvaizdžiu sukasi į pietv. ligi jau augščiau stovinčio Štabino (iš šen. Stabingis; prūsų stabis „akmuo”, o prieš, -i ng- plg. dzūkų mstl. vardą Leipalingis), už 20 km į pietr. nuo Augustavo mst. Už Štabino ji tuoj kerta Lietuvos reikalaujamąją etnografinę ribą, arba .1920 m. Maskvos sutartimi nustatytą Lietuvos valstybinę sieną. Nuo Augustavo mst. į p. atitekėjusi Neta (XIV a. vokiškai „Meta”) iš deš.-š. šono įteka į B. Toliau B. teka pro Dolista-vos mstl., nuo kurio tuoj į r. stovi Jatvežių (jotvingų, lenk. Jatwiež) 2 kaimai. Toliau nuo Prūsų ežeryno (svetimųjų vad. Mozūrų ežerais) į pietr. nuteka Luką (XIV a. lot. Luko, vok. Lycke, dabar vok. Lyck, lenk. šen. Eik, dabar galima rasti rašant Lęg, Leg ir net Lenke, Lenkas) ir per did. balas įteka į B. iš deš.-v. šono. Didžiulėmis Raudonosiomis palomis B. pasiekia Goniondzio (lenk. Goniądž)mst„ Osovco (rus. Osovec, lenk. Osowiec; čia buvo Rusijos pasieninė karo tvirtovė) mst. iš abiejų pusių tarp balų ir miškų. 'Nuo Osovco B. savo kair. pusėje turi plačias ir 30 km ilgio palas ligi pat Narvies, vad. lenk.-vok. Lawki ir Lafki „Laukai”’ ir net persimetančias į Narvies kair.-p. pusę ir vad. šiandien Viznos (XIV a. vok. Wuyse, rus. Vyža, iš kur ten Vizna, rus. Vyzna, mst. vardas) palomis. Tarp tų palų-balų B. įteka į Narvį iš deš.-š. šono už 282 km nuo jos žiočių, 20 km į r. nuo Lomžos (prūsų galindų XIV a. vok. Lama-sila „Lomos šilas” bare). XIV a. B. buvo siena tarp Šūdu vos-Jotvos ir Lenkijos, o iš tikrųjų visa B. yra Sūduvos-Jotvos krašto gilumoje.

B. baseino plotas 7149 km2, žymiausi B. intakai: kair. Sidra 125 km, kair. Akmena 110 km, deš. Lebeda 103 km, deš. Netė (Neta, Meta) 75 km, kair. Bereza (Beržė) 71 km, Luką (vok. Lyck) 57 km, iš kurios Rudos kanalas jungiasi su B. 41 km. Dešinieji B. intakai teka iš Prūsų ežeryno pietinės srities, tuo tarpu kai to ežeryno šiaurinės dalies Unguros (vok. Angerapp „Un-gurupė”) upė ežeryno vandenis nutraukia į šiaurę — į Prieglių, o tas pro Karaliaučiaus mst. į Aismarių užtakį ir į Baltijos jūrą. Kairieji B. intakai teka iš Trakų pa-latinato pietinės dalies augštumų, kur tarp Gardino ir Balstogės miestų. B. slėnys nepajėgia praleisti tų intakų gausingo debito, ir 2—3 mėn. per metus apsemtas vandens ligi 10—15 km pločio. Tai patogi gynimosi linija: šiais laikais Lenkijai, anksčiau Rusijos imperijai, o nepalyginti anksčiau sū-duviai-jotvingai dėl to sėkmingai gynėsi nuo dažnai jungtinių rusų su lenkais kariuomenių.

B. vandens debitas žiotyse vid. 43, minim. 10, maks. 700 m-Vsek. Vandens gilumas vasarą mažėja ligi 0,5 m, ir tai trukdo laivybai. B. tinka laivams tarp žiočių ir Ne-tės, sieliams ligi Lipsko.

H. Keller Memel-, Pregel und Weichselstrom 1899; Z. Gloger Biebrza, Dolinami rzek 1903.

Bebrą vid. Vokietijos mst. Hessene į š. nuo Fuldos. 7850 gyv. (1952). Glžk. linijų Berlynas—Frankfurtas a. M ir Erfurtas— Kasselis mazgas.

Bebras, arba bebrus (tarm. babras, veb-ras ir kt.) graužikų (Rodentia) būrio žinduolis (Castor fiber L.), savo pavadinimą

Bebras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4948-0=4948 wiki spaudos ženklai).