laikais, nes jis pats juos mėgo dėvėti. B. forma buvo Lenkijoj išlikusi ligi XVIII a. pabaigos, o Lietuvoje dar XIX a. buvo žinoma moterų B. Su B. drabužiais dėvėta ir B. kepurės.
Bekešo kalnas Vilniuje Vilnios deš. krante, greta Trijų Kryžių kalno, priešais Gedimino kalną. Gavo vardą nuo Kasparo Bekešo, o ne nuo bekešos kepurės, kaip kartais buvo aiškinama. Mirusio B. kūnas buvo nuvežtas į Vilnių, bet, kadangi jis buvo Arijo tikybos išpažintojo Blandratos sekėjas, tai nė viena krikščioniškoji bendruomenė nenorėjo jo į savo kapines priimti, ir jis buvo palaidotas viename iš trijų augš-tesnių Vilniaus kalnų, kur buvo laidojami žmonės, nepriimami į Vilniaus tikybinių bendruomenių kapines. Batoras čia pastatydino B. paminklą bokšto pavidalo. Nuo to laiko kalnas pradėta vadinti B. kalnu. Bokštas buvo išlikęs ligi XIX a. vidurio, bet, slenkant Vilnios graužiamam Bekešo kalnui, bokštas nuvirto. 1933 ir 1939 į pietr. nuo Trijų Kryžių kalno buvo atlikti bandomieji archeologiniai kasinėjimai. Susidurta su ankstyvosios istorijos laikų sodyba, kurioje aptikta žiestų molinių puodų, pagražintų vinginiu, spaudiniu, brūkšniniu ir duobutiniu raštu, baltiško tipo geležinių raktų, sagčių, peilių, pentino dalis, kryžiuočių tipo strėlės antgalis ir kt. Kultūriniame sluogsnyje surasta arklių, galvijų, kiaulių, avių, šernų, elnių, paukščių ir žuvų kaulų ir ašakų, suanglėjusių rugių ir kviečių grūdų. Čia tėra buvusi paprasta XIII—XIV a. sodyba, o ne kryžiuočių 1390 sudeginta Kreivoji pilis, kaip kiti kartais buvo manę.
Beketov Andrius (1825—1902) rusų botanikas, 1859—1897 Petrapilio univ. prof. Išsp. Kurs botaniki 1862—1871, Učebnik botaniki 1882—1885.
Bekker 1) Augustlmmanuel (1785 — 1871) vokiečių filologas, univ. prof., mokslinės teksto kritikos grindėjas. Parūpino per 30 graikų tekstų kritiškų leidimų 140 tomais. Tarp jų Platono, Aristotelio, Aristofano, Atėnų kalbėtojų tekstai. Be to, Bizantijos istorikų raštų 24 tomai (Corpus scriptorum historiae Byzantinae). 1814 — 1821 išl. Anecdota graeca.
2) B e t j e (1738—1804) olandų rašytoja. Ištekėjusi už protestantų kunigo A. Wolffo (m. 1777), po.vyro mirties gyveno Prancūzijoje (ligi 1795). Drauge su savo bičiule Agathe Deken (1741—1804) rašė apysakas ir romanus, pasižyminčius realizmu, sąmojumi ir gyvu dialogu. Išsp. De historie van mejuffrow Sara Burgerhart 1796, De historie van den heer Willem Leevend 1784 — 1785, Brieven van Abraham Blankaart 1787 —1789, Historie van mejuffrow Cornelia Wildschut 1793—1796.
Beklemišev 1) IvanBersen (m. 1525) totoriškos kilmės Maskvos carų Jono III ir Vosiliaus III diplomatas, 1492 siųstas pas Lietuvos D. Kunig. Kazimierą Jogailaitį, 1502 Kryman pas Menglį Girėjų. Vėliau su caru Vosiliumi III susikivirčijęs, buvo iš jo rūmų pašalintas ir 1525 nukirsdintas.
2) Vladimiras (1861—1920) rusų skulptorius, nuo 1892 Petrapilio meno akademijos prof. ir 1900—1905 rektorius. .1896 sukūrė skulptūrą Kaimiečių meilę ir kt. Menine pakraipa priklausė idėjininkams realistams. Jo vadovybėje skulptūrą studijavo ir Juozas Zikaras.
Beklešov Aleksandras (1745—1808) rusų generolas ir administratorius, 1782 Rygos, paskiau Minsko gubernatorius, 1796 Valui-nės ir Podolės karo gubernatorius, 1807— 1808 Pabaltijo ir Pskovo gub. milicijos vadas (su būstine Rygoje). Vienas iš nedaug protingų ir dorų ano meto rusų administratorių.
Bekliūtis, -ė (grm.) neturįs kliūties; pvz. B. garsai, arba balsiai.
Bekmanija (Beckmannia) varpinių (Gra-mineae) šeimos augalas. Svarbiausioji rūšis B. cruciformis, auganti p. ir r. Europoje, Sibire, Š. Amerikoje. Kartais vartojama kaip geras pašarinis augalas.
Bekonas (anglų bacon „lašiniai”, liet. iki tam tikro riebumo ir svorio nupenėta kiaulė) konservuota ir rūkyta kiauliena, prekyvietei ir vartojimui paruošta iš atitinkamų skerdienos vietų. Žodis yra angliškos kilmės, bet ir anglų-saksų kraštuose jo sąvoka nėra visai vienoda: pvz., JAV B. yra vadinama kiauliena, gauta iš skerdienos nugaros, šonų ir lašininių palčių. Kanadiniu B. (angį. Canadian bacon) yra vad. specialiai paruošta ir rūkyta nugarinė. Tarptautinėje prekyboje daugiausia yra įsigalėjusi
Miestietis su bekeša XIX a. pradžioje
Bekešo kalnas