Puslapis:LE02.djvu/359

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

1903—1907 žurnalas Vlaanderen iškėlė naują rašytojų kartą: A. Vermeylen (1872—1945), C. Buysse (1859—1932), Stijn Streu-vels (tikr. pav. F. Lateur, g. 1871), Karei van de Woestijne (1878—1929). XX a. davė eilę naujų rašytojų: W. Elscot, W. Moens, K. van den Oever, P. van Ostayen (1896—1928), M. Lodė Baekelmans (1879). Iš jų išsiskyrė dailininkas ir beletristas, originalaus stiliaus, stiprios nuotaikos kūrėjas F. Timmermans (1886—1947), romanų Pallie-ter, ūkininkų psalmė, Jėzus Flandrijoj, Šventas Pranciškus autorius, pats savo knygas iliustravęs.

L. Bocquet La littérature française de B. 1932; P. Doutrepoint et al. Histoire illustré de la littérature française en B. 1939.

Belgų menas (ligi XIX a. žr. Flamų menas). Tapyboje ligi Belgijos nepriklausomybės vyravo klasicizmas, čia 1816 iš Prancūzijos perkeltas pabėgusio J. L. Davido (1748—1825), kurio įtakos gavo M. van Bree (1773—1839), F. J. Navez (1787—1869) ir kt. Revoliucija sukėlė patriotizmą, brendusį prancūzų romantizmo įtakoje ir ypač pasireiškusį prancūzo Delacroix įkvėpto G. Wapperso Belgijos revoliucijos paveikslais. Istorijos paveikslų duoda H. Decaisne (1799—1852), E. de Biėfve (1808—1882), Nicaise de Keyser (1813—1887), L. Gallait (1810—1887), H. Leys (1815—1869), H. Slingeneijer (1823—1894). Istorinė B tapyba turėjo įtakos ir kitų tautų menui (Wappers — anglų prerafaelitams, Gallait ir Biėfve — vokiečiams). A. J. Wiertz (1806—1865) pasireiškė milžiniškais paveikslais — Graikų ir Trojėnų kova dėl Patroklio kūno, Pragaro sukilimas prieš dangų, Napoleonas pragare, Golgota, kurių 42 surinkti Briuselyje buv. Wiertz atelier, vėliau Wiertz-Museum. Tam pačiam laikotarpiui priklauso žanristai (vaizdminkai) : J. J. Regemorter (1775—1873), F. de Brae-keller (1792—1882), J. Madou (1796-1877), L. Haghe (1806—1885), G. A. Dillens (1821—1877). Apie XIX a. vidurį iškyla realistinė ir natūralistinė tapyba, kurios žymiausi reiškėjai Ch. de Groux (1825-1870), L. Dubois (1830—1880), C. Meunier (1831—1905), H. de Braekeller (1840—1888), Alfr. Stevens (1828—1906). Vaizdi-ninkai intymistai.'A. de Knyff (1819-1855), E. de Champheleer (1824^1899). Prancūzų Barbizono mokykla veikė vad. Tervuereno mokyklą, kurios atstovai yra: H. Boulen-ger (1837—1874), Th. Baron (1840—1899), J. Coosemans, J. Heymans (1839—921), C. Hermans. XX a. ypač didelės įtakos pasiekė J. Ensor, C. Permeke, O. Jespers.

Skulptūra prasideda XIX a. E. Go-decharle (1750—1835), M. Kessel (1784 — 1836) ir jo mokinio C. A. Fraikino (1819—1893), taip pat I. B. Debay (1779—1883), I. van Geel (1787—1852) klasikinės krypties kūriniais, vėliau reiškiasi realistiniais šešių brolių Geefsų darbais, E. Šimonis (1810 1882, V. van Hove (1825—1891) statulomis. Realistinės krypties darbų duoda P. de Vigne (1843—1901), C. van der Stappen (1843—1910), J. Dillens (1849—1904), bet visus pralenkia C. Meunier, greta kurio dar minėtini J. Lambeaux (1852—1908), J. Lagae (g. 1862), G. Minne (1866—1941).

Architektūra taip pat prasideda prancūzų klasikiniu stilium, prancūzo Gui-mard (m. 1792) Briuselin perkeltu ir atstovaujamu L. Roelandto (1786—1864), Tielemano F. Suyso (1783—1861), prancūzo P. Bourla (1783—1866). XIX a. pusėje sekama vėlyvuoju italų-prancūzų renesansu: L. Suys (1824—1887), A. Balat (1818—1905), ypač J. Poelaert (1816—1879), Briuselio teisingumo rūmų (1866—1879, baigtų 1883) statytojas. P. Hankar (1861-1901) ir jo mokinys V. Horta (g. 1861) atstovauja modernizmui. Įtakingas kitų kraštų statybai buvo van de Veide (g. 1863), prieš 1914 veikęs Weimare.

H. Fierens-Gevaert Histoire de l’art flamand 1917—1918; M. Laurent L’architecture et la sculptureen B. 1928; P. Fierens L’art en B. 1939.

Beliajus Vytautas Finadar (g. 1908 II26 Marijampolės aps. Prienų vl. Pakumpiok.). Mokėsi Prienuose ir Kaune, 1923 atvykęs į JAV, vidurinį mokslą ėjo Chicagoje. Tautinių šokių žinovas ir mokytojas, guest teacher titulu mokęs tautinių šokių (įvairių tautų) apie 200 univ. ir kolegijų JAV ir Kanadoje. Suorganizavo ir vadovavo The Lithuanian Youth Society 1932 —1942, kuri, be tautinių šokių, rūpinosi ir apskritai sportu bei lietuvybės išlaikymu. Ligi ,1948 priklausė Vyčiams. 1945 įst. ir ligšiol vadovauja tautinių šokių grupei Ateitis. 1935, 1936 ir 1937 Chicagoje buvo suorganizavęs liet. dailės parodas. Nuo 1930 bendradarbiavo iNaujienose ir anglų spaudoje. 1935— 1940 redagavo anglų k. Lore, nuo 1942 leidžia ir red. lituanistikos ir tautosakos žurnalą Viltį. 1935 suorganizavo leidinį Fur-rovv (Vaga), kuriame angliškai buvo duoti čia gimusio liet. jaunimo rašiniai. Atskirai išl. Dance and Be Merry 1940—1941, Dance of Lithuania 1951, brošiūras Merrily Dance ir Let’s be Merry.

Belialis (hebr. belïya’al — benaudis, bereikšmis) ST bedievybė, arba niekingumas, NT — piktoji dvasia, velnias. Miltono Pra-

Vyt. F. Beliajus

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5204-0=5204 wiki spaudos ženklai).