Puslapis:LE02.djvu/381

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

dalį, t. y. į kiekvieno turto sudėtinę dalį, bet tik jo dalies ribose. Turto naudojimas yra bendras bendru susitarimu ir sutikimu. Ir turto valdymas turi būti vykdomas bendru susitarimu. Kiekvienas savininkas gali veikti skyrium, kai bendrajam turtui gresia koks pavojus iš trečiųjų asmenų. Savo idealiąją B. N. dalį betkuris savininkas gali parduoti ir be kitų savininkų sutikimo. Tik dažniausiai įstatymai teikia kitiems savininkams pirmumą prieš kitus asmenis parduodamai daliai pirkti. B. 'N. baigiasi padalinus, arba kai turtas žūva, arba perduodamas kietiems laisva valia ar nusavinus.

Bendrojo Amerikos Lietuvių šalpos Fondo Biuletenis BALFo informacijos reikalams nuo 1946 II, rotatorinis, Brooklyne, N. Y. leidžiamas.

Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) Užsienio Delegatūros Biuletenis 1948, leistas rotatorinis v. Europoje. Pasirodė trys numeriai.

Bendrovė yra dviejų ar daugiau asmenų junginys verstis verslu bendra firma ir bendra sąskaita. Lietuvos įstatymai žinojo šias bendrovės rūšis: pilnąją, patikimąją, akcinę ir artelę. Be to, Klaipėdos krašto veikiantieji įstatymai žinojo ir bendrovę su aprėžtiniu atsakingumu, steigiamą dviejų ar kelių asmenų sutartimi ir atsakančią savo kreditoriams tik savu kapitalu. Lietuvos kaimuose B. vadinta ir vieno ar kelių kaimų bendrai valdoma pieva, kurią sutartinai visi šienauja ir nupjautą šieną kupečiais lygiomis dalinasi.

Bendruomenė (gyventojų kolektyvas kaip vienetas; B. glaudžiau jungia savo narius, negu visuomenė). .1) (pr. commune, vok. Gemeinde) Viešosios teisės savivaldybės vienetas vietos reikalams tvarkyti. Senovėje B. buvo sutapusi su valstybe. Viduramžiais ypač miestuose iškilo. Prancūzijoje kaimo B. teisiniu asmeniu buvo pripažinta prieš D. revoliuciją. Ji nuo XVI a. laipsniškai išaugo iš parapijos. Svarbiausias jos uždavinys buvo bendrojo turto valdymas. Iš tų ūkio vienetų vėliau išaugo politinės B. Vokietijoje politinė B. išaugo iš vad. markos B. (Markgemeinde), t. y. iš asmeninių junginių, drauge tvarkusių ir vietos bei ūkio reikalus. Ilgainiui gyventojų B. iš piliečių B. perėmė daugumą tokios savivaldybės uždavinių. Vietos reikalus B. tvarko per jų pačių renkamus organus. Patys suinteresuotieji ar išrinktieji netiesiogiai ar tiesiogiai dalyvauja, bendruosius jų reikalus tvarkant. Valstybė betarpiškai suinteresuotiems užleidžia viešojo valdymo dalį. B. kaip savivaldybės vienetas aprūpina vietos reikalus savo atsakingumu ir lėšomis. Tam tikslui valstybė jiems suteikia ir imperiumo galią. B. turi savo teritorijas ir gyventojus, reglamentinę teisę, o seniau turėjo ir savo teisingumą. Teisiniu asmeniu B. buvo pripažinta jau romėnų teisėje. Nuo Prancūzijos D. revoliucijos laikų Prancūzijoje įvykdyta plati centralizacija nepalietė teisinės B. asmenybės, tik ji neteko feodalinių privilegijų. Tarp kaimo ir miesto B. esminio skirtumo nėra, tik jos skiriasi savo organizacija.

Anglijoje B. yra ne administracinis ar ūkio vienetas, bet aristokratijai (Nobility) priešybinis luomas (Communalty, Commons, Commoners). Kas nepriklauso vienam iš penkių Nobility rangui, yra Commoner. Specialia prasme Commoners, arba Commons, vadinami D. Britanijos parlamento bendruomenių rūmų (House of Commons) nariai, kurie atstovauja visai Anglijos Communalty.

Šveicarijoje B. tvarko kantonų teisė. Federacijoje priklausymas B. sudaro pagrindą kantono ir Šveicarijos pilietybės teisei. Tai yra vad. piliečių B., priešybinė politinei B. Politinė B. yra viešosios teisės teisiniai asmenys su jiems suteikta atitinkama savivalda, kur vyriausias organas (išskyrus didesniuosius miestus) yra B. piliečių susirinkimas.

M. Hauriou Précis de droit administratif et de droit public 1933; Stier-Somlo Handbuch des Kommunalen Verfassung u. Verwaltungsrechts 1928.

2) Sociologijoje B. vadina tam tikroje vietovėje gyvenančią žmonių grupę, turinčią tam tikras bendras institucijas, jungiamą bendros grupės narių patirties, tarpusavio priklausomybės ir pajėgią ją stiprinti bei palaikyti. Dažniausiai B. turi ir kiek formalios savivaldos, priklausydama tuo pačiu laiku ir didesniam socialiniam junginiui. Tuo būdu vienkiemiai, dvarai, kaimai, miesteliai ir miestai yra B. ir tuo pačiu metu tautų, sričių ir valstybių sudaromosios dalys. Funkciniu požiūriu B. yra tam tikras socialinis sąveikos procesas, praplatinąs bei pagilinąs tarpusavio grupės narių priklausomybę.

B. yra atskirtina nuo visuomenės, kuri aplamai apima didesnę žmonių grupę ir kiekvieną sąmoningą asmens santykį su kitu asmeniu. Ji yra savarankiškas bendriausio pobūdžio formalios žmonių organizacijos junginys, tuo tarpu kai B. yra tik iš dalies savarankiškas ir mažiau formalus vienetas. Iš būdingiausiųjų neformalaus socialinio junginio vienetų yra kaimynystė. B. skiriasi ir nuo valstybės, nes esminis valstybės bruožas yra politinė santvarka, kurios nepažįsta pirmykštės kiltys, tad ir laikytinos B. Kai B. narys laužo jos papročius bei tradicijas, jis nustoja tam tikrų privilegijų, o valstybinių įstatymų laužymu užsitraukia tam tikrą bausmę. Paprastai valstybė tvarko žmonių veiksmus, bet ne jų nuotaikas ar tų veiksmų dvasią. Gi B. reiškiasi iš vidaus, laisvai, daugiau žiūrė-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5521-0=5521 wiki spaudos ženklai).