Puslapis:LE02.djvu/44

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bagienskis 1) Adolfas (1811-a. 1860). Baigęs teologiją Vilniaus univ., buvo Vilniaus, paskiau Petrapilio dvas. akademijos prof. Išsp. Introductio historico—critica in libros sanctos Novi Testamentis 1844, Her-meneutica sacra 1841.

2) Zigmantas (1810 Lietuvoje—1858 VIII 15 Kieve). 1840 baigė Vilniuje medicinos akademiją, 1841—1848 buvo Kievo univ. anatomijos, medicinos enciklopedijos ir metodologijos prof. Paskiau dirbo gydytoju Berdičeve ir Kieve.

Baginski Stanislovas (g. 1881 I 8 Varšuvoje) Vilniaus teisininkas. Baigęs teisių fakultetą Varšuvoje, vertėsi advokato praktika Vilniuje ir leido Przegląd Prawniczy Wilenski. 1939 rudenį bolševikų išvežtas.

Baginskis Vaitiekus Vincentas (m. 1784). Nuo 1747 Lietuvos provincijos domininkonas, teologijos daktaras. Parašė Rękopis historyczny, obejmujący wypadki od 1747 do 1784, kurį 1854 išsp. Vilniuje E. Tiškevičius. J. I. Kraševskis 1845 jo leidžiamame Athenaeum išsp. to paties B. Chorografia czyli opisanie žmuidzi šwiętej. Kad ir B. nenusimanė, kas yra lietuviai ir lietuvių kalba, bet jo naivios pastabos nemažai nušviečia ano laiko žemaičių bajorų kultūrinę būklę.

Bagirmi Pusiaujo Afrikos juodukų sulto-natas į rytus nuo Čado ež. A. 185.000 km2, daugiau kaip 1 milionas gyventojų. Gyventojai — Sudano juodukai, arabai, fulbai ir hausai — verčiasi gyvulių auginimu, žemės ūkiu, audimo, dažymo ir odos darbų amatais. Nuo XV a. ligi 1897 buvo .nepriklausoma valstybė, kurioje klestėjo vergų prekyba. Nuo 1897 Prancūzijos protektorate. B. centras Fort Lamy.

Baglione Giovanni (1571 ar 1594—,1644 Romoje) italų tapytojas ir rašytojas. 1644 išl. Le vite de pittori, scultori, architetti et intagliatori, 1572—1642 Romoje dirbusių menininkų biografijas.

Baglioni Baccio d’Agnolo Montelupe (1462—1543) italų skulptorius ir architektas Florencijoje, 1498—1502 statęs Palazzo Vecchio, 1506 pastatęs Santa Maria dėl Fiore bažnyčios bokštą, kaip ir apsčiai kitų Florencijos rūmų.

Bagnacavallo, iš tikrųjų priėmęs vardą nuo savo gimtinio miesto R a m e n g h i Bartolomeo (a. 1493—a. 1551), italų tapytojas, Rafaelio mokinys, talkininkavęs jam piešiant Vatikano galerijų freskas. Jo paveikslai: šv. Augustino disputas, Šv. šeimyna.

Bagnėres Prancūzijos kurortai:

1) B. de Bigorre Hautes—Pyrénées dep. 550 m. nuo j. 1. 9000 gyv. (1950). Kalio sulfato ir geležies turį karšti šaltiniai. Netoli kalnas Pic-du-Midi-de-Biggore 2877 m augščio. Senovės romėnų Aquae Bigerro-rum. 2) B. d e L u c h o n Haute Garonne dep. 629 m nuo j. 1. 4000 gyv. (1950). Sieros ir radioaktyvūs karšti šaltiniai, jau romėnų naudoti, bet vėliau apleisti ir užmiršti.

Bagnes, Vai de B. Šveicarijos Alpių 28 km ilgio klonys Vallis’o kantone, iš trijų pusių apsuptas snieguotų viršūnių. 295 km2 ploto. 3600 gyv. (1950). Gyventojai verčiasi gyvulių auginimu ir pieno ūkiu. Svarbiausioji vietovė Chable.

Bagni Italijos kurortai:

1)B. di Lucca Luccos prov. Limos upės krante, 14.000 gyv. (1950). Geležingi karšti šaltiniai.

2) B. San Guliano Pizos provincijoje. 23.000 gyv. (1950). Karšti radioaktyvūs šaltiniai.

3) B. di Romagna Florencijos prov. mst., a. 10.000 gyv. Mineraliniai šaltiniai.

Bagnickaitė Ona (1877 Viekšnių vi. —a. 1941 Kazachstane) menininkė, tapybą studijavusi Varšuvoje Stabrowskio ir Paryžiuje Matisse studijose. Visą amžių gyvendama Viekšnių vi. Santėklių dvare, gyvai domėjosi lietuvių liaudies menu ir čia įkūrė keletą dešimtmečių veikusią liaudies meno audinių dirbtuvę. 1941 bolševikų išvežta į Kazachstaną, ten netrukus mirė badu.

Bagnolai XVIII a. Prancūzijoje Gardo departamente atsiradusi sekta, atmetanti visą Senąjį ir dalį Naujojo Testamento, šiuo vardu buvo vadinami ir viduramžių puritonai-katarai.

Bagnoli Pietro (1767—1847) italų poetas, išleidęs 1824 poemą Cadmo, 1836 Orlando Savio, 1857 Poesie scelte.

Bagnoregio, Bagnorea, Italijos vietovė Umbrijoje, į rytus nuo Bolzano ež. 5000 gyv. šv. Bonaventūros gimtinė.

Bagoas (m. 336 pr. Kr.) persų valdovų eunuchas, įtakingiausias persų politikas prie Artakserkso Memnono, ir ypač nuo 358, kada persų sostą gavo Ochus, priėmęs Artakserkso III vardą. Jis, B. padedamas, atstatė persų valstybę, 343—342 pavergė Egiptą, bet 338 pr. Kr. buvo B. nunuodytas. Po jo persų valstybės priešakyje pastatė Arzesą, vėliau Darijų Kondomaną. Bet ir pats mirė nunuodytas.

Bagočiai (Bogata) Eišiškių aps. ir vl. 1908—1909 V. šukevičius tyrinėjo vidurinio geležies amžiaus pilkapius, kur susidurta su degintiniais kapais. Sudegintų žmonių kaulų likučiai būdavo supilami į mažas duobutes.

Bagočius Fortūnatas (1887 II 1 Pažvel-syje Endriejavo vi. Kretingos aps. — 1951 XII 7 So. Boston, Mass.). Mokėsi Rucavoje, Pozingiuose, Saratove (vienuolyne), Astrachanėje. 1900 VII pabėgo iš Lietuvos. Pasiekęs Bremeną ir neturėdamas lėšų toliau vykti, nuo 1900 XII 20 ligi 1901 VI 2 buvo rusų konsulo Bremene raštininku. Po

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 104% (+5439-225=5214 wiki spaudos ženklai).