Onos ministeris, 1741 vicekancleris, nuo 1744 kancleris. Prie Petro III 1758 suimtas ir ištremtas. Kotryna II grąžino jam teises ir paskyrė generolu feldmaršalu.
3) Konstantinas (1829—1897) rusų istorikas. 1865—1884 Petrapilio univ. istorijos prof., 1890-1897 mokslo akademijos narys. 1878 Petrapilyje įst. augštuosius moterų kursus, kuriems pats ilgai vadovavo ir kurie Bestuževo kursų vardu žymų vaidmenį suvaidino ne vien rusų, bet ir kitų rusų pavergtųjų tautų kultūros gyvenime, nes juose studijavo nemaža ir lietuvaičių, lenkių ir kt. Išsp. Russkaja istorija 1872—1885, O sostave russkich letopisej 1868.
4) Mikalojus (1791—1855) Aleksandro brolis, jūrininkas, respublikonas. Su Ryleevu buvo svarbus dekabristas (gruo-dininkas), 1825 sukilimo organizatorius. Ligi gyvos galvos nuteistas sunkiesiems darbams. 1840 bausmė pakeista Sibire gyventi. Kalėjime pasižymėjo kaip mokslininkas, rašytojas, menininkas, nors jo darbų žymiausioji dalis nebuvo išspausdinta.
5) Mykolas (1686—1760) Aleksiejaus brolis, Rusijos atstovas Stockholme, Berlyne, Varšuvoje, Vienoje ir Paryžiuje.
6) Mykolas (1800—1871) Aleksandro ir Mikalojaus brolis, laivyno ir gvardijos karininkas, dekabristas, aktyvus 1825 sukilimo dalyvis, savo pulko dalį išvedęs prieš carą Mikalojų I. Sunkiesiems darbams nuteistas ligi gyvos galvos, nuo 1840 tremtinys Sibire, bet .1856 amnestuotas grįžo į Rusiją. Tvirtovės kalėjime sugalvojo „sieninę abėcėlę” beldžiant per sieną su kaimynu „susikalbėti”. Ji paskiau politinių kalinių buvo visuotinai vartojama visuose Rusijos kalėjimuose.
- Vospominanija bratjev Bestuževych 1917.
7) Mykolas (1803—1826) svarbus dekabristų sukilimo organizatorius Ukrainoje, reikalavęs nužudyti visą caro šeimyną, dalyvavęs Černigovo pulko sukilime, o paskiau 1826 VII 13 pakartas.
Beta graikų raidyno raidė po alfos.
Beta Aurigae, kitaip Menkalinan, ryškumo antroji žvaigždė Vežėjo (Auriga) žvaigždyne, vad. spektroskopinių dvilypių žvaigždžių atstovė. Ji iš dviejų beveik vienodų žvaigždžių vis per 4 dienas apskriejančių aplink viena kitą. Jų atstumas nuo žemės 29 parsekai. Atstumas tarp abiejų žvaigždžių 12.310.000 km. Aplink viena kitą skrieja 110 km per sekundę. Jos kiekviena yra 50 kartų šviesesnės už saulę. Visa jų sistema skrieja prie žemės 19 km per sekundę.
Beta Centauri ryškumo antroji žvaigždė Centauro žvaigždyne, 10-ji visame dangaus skliaute. Atstumas 50 parseku. 980 kartų ryškesnė už saulę. Lietuvoje nematoma.
Beta Crucis Pietų Kryžiaus žvaigždyno ryškumo antroji žvaigždė, ryškumo eilėje 21-ji visame dangaus skliaute. B. C. atstumas 200 šviesmečių. Tikrasis šviesumas 850 kartų didesnis, negu saulės. Spalva balta.
Betainas arba trimetilglikokolis (kartais dar vad. oksineurinu ar licinu), C5H11NO2, augaluose sutinkamas azotingas junginys. B. gausu cukriniuose runkeliuose, ypačiai melase. Sintetiškai B. gaminamas iš trime-tilamino ir chlorintos acto rūgšties. Tai hi-groskopiški kristalai saldaus skonio.
Betaino hidrochloridas, vadinamas acido-liu, yra betaino druska su HC1, vartojama medicinoje nuo achlorohidrijos (kai skrandyje trūksta HC1, druskos rūgšties).
Beta Lyrae, kitaip Šaliak, Lyros žvaigždyno kintamoji žvaigždė. Ji iš dviejų viena aplink kitą 181 km per sekundę skriejančių žvaigždžių. Šią kelionę jos atlieka per 12,91 dieną. Abidvi žvaigždės viena antrą beveik liečia, ir dėl savitarpinės traukos jos pasidarė pailgos. Kadangi besisukdamos jos viena kitą užtemdo, tai ir bendras žvaigždės ryškumas svyruoja. Visa sistema skrieja erdvėje artyn prie žemės 19 km per sekundę. Spėjama, kad jos yra labai toli ir milžiniško didumo. Panašios kitos kintamosios žvaigždės sudaro vad. Betos Lyrae tipą.
Betanija dvi senos Palestinos vietovės: 1) B. prie rytinės Alyvų kalno nuokaros, apie 3 km į pietr. nuo Jeruzalės, Marijos, Mortos, Lozoriaus ir Simano Raupsuotojo gyvenamoji vieta. Šiandien kaimelis El-Azarije. 1951 atkasti trijų krikščioniškų bažnyčių griuvėsiai toje vietoje, kur tradiciškai buvo siejama su Lozoriaus iš numirusių prikėlimu.
2) B., arba Bethabara, vieta prie rytinio kranto Jordano žemupyje, kur Jonas krikštijo.
Beta Persei žr. Algolis (t. I p. 114).
Betanija