Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/479

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kos jau kaip Bibliografijos Instituto ir Lietuvos Bibliotekininkų Dr-jos organas, Ėjo kas du mėnesiai. Iš viso pasirodė 100 N. Redaktorium pasirašydavo Vac. Biržiška, bet visą medžiagą ligi 1941 VI paruošdavo A. Ružancovas, 1941—1943 V. Steponaitis, 1944 padedant Č. Grincevičiui.

Bibliolitai (gr. biblion — raštas, knyga, litis — akmuo) suakmenėję raštai, pvz. nuo 1754 randami Herkulanume, nuo 1875 Pompėjoje lavoje. Kaikuriuos jų pavyko Neapolio muzėjuje ir kt. atskleisti, bet kaikurie visiškai subyrėjo.

Bibliologija (gr. — mokslas apie knygas) terminas, kurį kaip ir bibliognoziją, pirmą kartą pavartojo J. J. Rive 1788—1789 mokslui apie knygas, jų turinį ir kilmę. XIX a. jis buvo mėgintas nuo bibliografijos skirti, esą, vien techniniam knygos aprašymui, o B. nustatyta laikyti mokslu, nušviečiančiu knygos istoriją, techniką, meninę jos pusę. Taigi, į B. sritį nuspręsta įtraukti ir bibliotekininkystę, archyvistiką, literatūros ir mokslo kritiką ir šiaip visas disciplinas, tiesiogiai ar netiesiogiai su knyga susytas. Tačiau termino turinio perdidelis išplėtimas neleido terminui prigyti, juo labiau, kad B. mėgintųjų apimti sričių daugumas yra nagrinėjama specialių disciplinų.

Bibliomanija (gr.—pamišimas knygomis) ligūsta aistra savo nuosavybe laikyti retas, brangias ar šiaip kitų jieškomas knygas ir pačiam vienam jomis gėrėtis. Taigi, teisingu G. Bogengo apibūdinimu, bibliomanas yra knygos vergas. Praeityje nemaža buvo tokių bibliomanų, kurie savo įgeidžiui vogdavo retas knygas ir rankraščius iš bibliotekų, net kartais nužudydavo jų savininkus. Be to, patys niekam knygų neskolindavo, o iš kitų pasiskolinę negrąžindavo. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje Lietuvoje ir Lenkijoje tipišku bibliomanų buvo Tadas Čackis, Kremenčiuje buvęs sudaręs visą biblioteką beveik iš pasiskolintų ir jų savininkams negrąžintų knygų.

Bibliomantija, kaip ir daugelis kitų prietarų, buvo paplitusi kaip žmogaus likimo spėjimas iš knygų, iš atsitiktinai atversto lapo, perskaityto posakio. Graikai spėdavo iš Homero epo, romėnai Virgilijaus Eneidos, viduramžiais iš astrologų ir mistikų raštų.

Biblioteka (gr. bilion-knygelė, theke-rin-kinys; knygynas) platesniam ar siauresniam skaitytojų ratui skiriama kultūrinė įstaiga, pagal planą sistemingai papildoma knygomis ir kitais spaudiniais, laikoma specialiai pritaikintoje patalpoje ir tvarkoma specialistų bibliotekininkų. Tokią reikšmę ir prasmę B. terminas įgijo tik XIX a. Tačiau kartais ir dabar žymi B. dalis neatitinka kurio nors to B. apibūdinimo: daug B. veikia atsitiktinai gautose ir netinkamai įtaisytose patalpose; kitur jas tvarko atsitiktiniai bibliotekininkai; kitur jos negauna užtenkamai lėšų; kitos negali sistemingai papildinėti savo rinkinių; yra ir beveik visai skaitytojams neprieinamų B. B. termino turinį tiksliausiai atitinka JAV bibliotekos. Netinkamas B. sutvarkymas atsiliepdavo ir B. pavadinimuose. Pvz. Lietuvoje B. termino vietoje ilgai buvo vartojamas žodis knygynas — knygų rinkinys, atitinkąs tą B. raidos stadiją, kada terūpėjo knygas rinkti į vieną vietą, nesirūpinant kam tie rinkiniai skiriami. Dabartinėse B. knygynas kitur vadinamas magazinu, tesudaro organinę B. dalį, be kurios negali būti jokios B., bet kuri neaprėpia viso B. turinio. iNuo žilos senovės įvairiose B. raidos stadijose būdavo ir tokių B., kurioms trūkdavo ir kitokių pagrindinių B. elementų.

B. istorija. Ranka rašytos knygos įvairioje medžiagoje buvo renkamos tolimoje senovėje. Asirijos ir Babilonijos raštas buvo rašomas dantiraščiu ir išdeginamas plytelėse. Iš tų laikų yra išlikusi garsioji Asurbanipalo (m. 626 pr. Kr.) B., kurią 1850 atkasė Layard ir Rassam. Ji dabar yra saugojama British Museume Londone. Tai nebuvo B. tikra žodžio prasme, bet įvairių valstybinių aktų ir asirų-babiloniečių literatūros paminklų archyvas.

Senovės Egipte visi raštai buvo rašomi netvirtame papyre, ir todėl jų palyginti nedaug teišliko. O ir jokių ten B. nebuvo. Tik šventyklose buvo saugomi įvairių religinio turinio raštų rinkiniai ir valstybinių raštų archyvai.

Senovės graikų raštai jau buvo odoje rašomi, nuo Pergamono miesto pavadintos pergamentu. Todėl lengviau galėjo būti saugojami ir renkami. Pergamono M. Azijoje B. rūmų griuvėsiai buvo 1878 K. Huma-no atkasti. 1903—1905 buvo atkasta vad. Celsus B. Ephese iš II amžiaus Kr. gimus.

Graikų literatūros kilimas V a. pr. Kr. ir vėliau reikalavo B. kurti ir pačioje Graikijoje. Vėliau ir graikų mokslui iškilus bei paplitus Viduržemio jūros krantuose, III a. pr. Kr. išaugo žymiausioji senovės pasaulio Aleksandrijos B. Romoje jau kuriamos ir pirmosios B., skiriamos ne vien privačiam atskirų mokslininkų ar rašytojų reikalui. Seniausią žinomą viešą B. įsteigė Romoje 39 pr. Kr. C. Asinius Polio. Senovės Romoje buvo bent 10 B., Konstantino laikais pakilo ligi 28, o provincijoje buvo išgarsėjusi Herkulanumo ir Timgado Numi-dijoje B. Visų tų B. buvo vienodas likimas: jos buvo sunaikintos gaisrų, karų ar įvairių gamtos sukrėtimų — žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų (šitaip buvo sunaikinta ir Herkulanumo B.).

Pirmaisiais krikščionybės amžiais įvairiose vietose buvo sudaromos mažesnės ar didesnės krikščioniškųjų rašytojų raštų ko-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5588-0=5588 wiki spaudos ženklai).