atsišaukimą duchoborų naudai ištremtas Kuršo gub., 1898 į užsienį; red. rink. Svobodnoje slovo ir žurn. Svobodnaja mysl’, kur buvo spausdinami Rusijoje uždrausti L. Tolstojaus ir kt. rašytojų kūriniai. Jo raštai: Biografija L. N. Tolstogo 1906—1923, Kratkaja biografija L. N. Tolstogo 1908. Liet. išversta 1923 Graikų išminčius Diogenas.
Birka lazdelė skaičiuoti. Nudrožtoje lazdelės pusėje įpjaunami įvairūs ženklai skaitmenims atstoti. B. išilgai perskeliama į dvi dalis, kurių vieną pasilieka sau gavęs ar turįs gauti daiktus (ar prekes), o antrą gauna kontragentas. B. žinomos Rytų ir Vakarų Europoje (pr. tailles, angį. tally, vok. Kerbholz). Petras Dusburgietis mini, kad prūsai dienoms žymėti vartoję įpjovas kokioje nors lazdoje arba mazgelius. Lietuvoje ūkininkai B. vartodavo, duodami malūnuose grūdus malti; ligi paskutiniųjų laikų (1944) daugiausia vartodavo kailiadirbiai. Didžiausias B. rinkinys buvo Aušros muzėjuje Šiauliuose.
Birka vikingų prekybos centras Bjorko saloje prie Švedijos, minima IX a. (Birca).
Birkavas seniau Rusijoje ir pas mus vartotas svorio matas, lygus 20 pūdų, arba 163„8 kg. Naudotas šienui, šiaudams.
Birkeland Kristian Olaf Bernhard (1867—1917) norvegų fizikas, Oslo univ. prof., kelis kartus dalyvavęs norvegų ekspedicijose šiaurės pašvaistei tirti. 1903 drauge su Eyde surado būdą salietros rūgšties gauti vad. „oro sudeginimu”.
Birkenmajer 1) Juozas (1897—1939) lenkų rašytojas, išsp. Opowiadania Mar-goški 1927, Poszumy Baikalu 1927 (lyrika), Ulicą i drogą 1928.
2) Liudvikas Antanas (1855 — 1929) lenkų matematikas, nuo 1882 Krokuvos univ. fizikos doc. ir prof. Pasireiškė kaip lenkų astronomijos istorikas. Išsp. Mi-kolaj Kopernik 1900, Stromata Copernica-na 1924, Meletemata Copernicana 1929, Marco Beneventano 1901.
Birkerts Antons (g. 1876) latvių rašytojas, žurnalistas ir mokytojas. Eilėraščių rinkiniai: Zem dzimten pelekas debess 1907, Ziedona balsis 1910; apysakų rinkiniai: Manas meitenes 1907, Dzives degpunkta 1910, romanas Pedagogi 1908. Latvių kultūros istorija — Latviešu intelligenee savas cinas un gaitas 1927.
Birket (ar. ežeras) dažnai vartojamas arabų ežerų varduose, pvz., B. ei Asai, B. ei Kerun.
Birkner Ferdinand (g. 1868) vokiečių antropologas, Mūncheno univ. proistorinio muzėjaus dir.; 1904 antropologijos privatdocentas, 1909 prof. Išsp.: Der diluviale Mensch in Europa 1910, Rassen u. Völker der Menschheit 1913. Apdirbinėjo ir iš Lietuvos karo metu gautą proistorinę medžiagą: Steinzeitliche Funde aus Litauen unter Berücksichtigung gleichzeitlichen Funde aus Bayern 1923.
Birkowski Fabionas (1566 Lvive — 1636 Krokuvoje) lenkų pamokslininkas. Kelerius metus mokė Krokuvos akademijoje, 1596 stojo domininkonų vienuolynan, ligi 1610 mokė jų mokykloje. Persikėlęs Varšuvon, pagarsėjo pamokslais maro metu, dėl kurių pašauktas pamokslininku prie karalaičio Vladislovo IV, savo pamokslais amžininkuose įgydamas antrojo Skargos vardą. Išl. Kazania na niedziele i šwięta do-roczne 1620, Orationes ecclesiasticae 1622. B. pamokslų rinkinys Mowy pogrzebowe į przygodne išl. 1901.
- A. W. Szlagovoski žywot, charakterystyka i dzicla ks. F. B. 1901.
Birling (liet. galėtų bnti rąstasūkis) Amerikoje mėgiama sporto šaka miško kirtėjų tarpe. Čia varžosi du varžovai, stovėdami ant rąsto, esančio vandenyje. Varžovo tikslas numesti savo priešininką nuo rąsto į vandenį, tą rąstą kojomis sukant, ar kitaip su juo manevruojant. Laimi tas, kuris pirmas savo varžovą numeta nuo rąsto į vandenį. Paprastai tie patys varžovai susitinka 3 kartus, laimėtojas laikomas tas, kuris savo varžovą nuo rąsto į vandenį dukart numeta.
Ši sporto rūšis yra kilusi JAV — N. Anglijoje, ypač įsigalėjusi Maine valstybėje. Vėliau ji paplito Didžiųjų Ežerų (pagal Kanadą) rajone ir pasiekė net Paeifiką. Miško plukdytojai, žiemą sukirstus medžius pavasarį plukdydami miškų ir kalnų srauniais upeliais į lentpjūves, turėdavo daug vargo, nes toks darbas iš jų reikalaudavo nepaprastos fizinės ištvermės ir greitos orientacijos. Šitie miškų plukdytojai (sielininkai) ilgainiui tiek į savo darbą įgusda-vo, kad jie atrodydavo, kaip tikri vandens akrobatai. Iš šios rūšies darbo ir atsirado B. — rąstasūkio sportas.
Pradžioje varžydavos stovykla su stovykla. Šiai sporto rūšiai populiarėjant, buvo pradėtos organizuoti varžybos platesniu mastu. Be to, laimėjusi stovykla gaudavo pinigines premijas iš savo rėmėjų, dažniausiai iš lentpjūvių. Pirmos viešos varžybos buvo 1888; pirmos pasaulio pirmenybės — 1898 Omaha, Neb. Jų laimėtojas tada buvo Eau Claire, Wis. Toliau šios sporto šakos varžybos buvo vykdomos kasmet (su ma-
Birka iš Panevėžio aps. 1892 pristatytam pienui žymėti