Bakterija (gr. bakterian — lazdelytė) mažiausias vienląstis organizmas. Kartais B. vadina ir trumpų lazdelių pavidalo mikrobus. Betgi toks vardas apima ne vien tokius, bet ir apskritinius ir vingiuotinius mikrobus. Cohn dalo B. į 3 grupes: coccus (rutulėlių formos), bacillus (lazdelių f.), spirillum (vingiuotinės f.). Coccai iš jų su-sigrupavimo šiaip skirstomi: 1) monococcus — paskirieji coccai, 2) diplococcus — poriniai, 3) tetracoccus - krūvelėmis po 4, 4) sarcina — pundo pavidalo krūvelė po 8, 5) staphylococcus — įvairių skaičių krūvelės, 6) streptococcus — grandinėlių pavidalo coccai. Bacillos-lazdelytės skirstomos: diplobacillus — lazdelytės grutėmis, strep-tobacillus — lazdelytės grandinėlių pavidalo. Vingiuotosios B. formos skirstomos į: vibrio lazdelytė, turinti apie pusę vingio, spirillum — vieną arba keletą taisyklingų vingių, spirochaeta — ilgos plonos vingiuotos formos, turinčios daug vingių. Vėliau buvo sudarytos ir kitos, smulkesnės B. klasifikacijos. Daug kas teigia, kad B. kūną sudaro ektoplazma (apvalkėlis), protoplaz* ma ir branduolys. Kaikurios B. turi siūlelius - savo judėjimo organus. Iš tokių siūlelių B. skirstomos į: monothricha B. su vienu siūleliu viename gale, lophothricha su siūlelių gniūžte viename gale, perithricha su daug siūlelių kūno paviršiuje. Siūleliai yra labai ploni, ir paprastu būdu paruoštame preparate nematomi nė pro mikroskopą. Norint juos pastebėti, reikia atitinkamai preparatas paruošti.
šias formas B. turi, jeigu jos yra atitinkamose sąlygose. Kai sąlygos nežymiai keičiasi, tai ir B. forma nedaug tepasikeičia. Bet jei sąlygų keitimasis peržengia tam tikras ribas, tai ir B. atsiduria aiškiai nenormalioje, liguistoje būtyje, vad. involiucija, o tuo būdu pasikeitusios formos vad. involiucinės. Viena B. grupė turi savybę gaminti sporas, t. y. atsparias formas, B. gaminamas nepalankiomis gyventi sąlygomis. Sporų paskirtis — B. rūšį palaikyti.
Atsižvelgiant į fiziologines savybes, B. skirstomos į saprofitus ir patogenines B. Saprofitai (gr. sapros — pūvąs, fiton — augalas) auga ir dauginasi tik ant negyvo organiško substrato. Patogeninės B. auga ir dauginasi tik gyvame organizme, šios dirbtinai gali būti išaugintos atitinkamai maitinamose dirvose. Patogeninių B. patekimas į organizmą tam tikromis sąlygomis yra priežastis apkrečiamai ligai atsirasti. B. gamina toksinus, t. y. nuodingas medžiagas, kurių yra dvi rūšys: ektotok-sinai ir endotoksinai. Kaikurios B., pvz. bac. diphteriae —• difterijos sukėlėjas, bac. tetani — stabo vertėjas, išskiria į skystą aplinką ektotoksinus kaip metabolizmo produktus. šių mikrobų buljoninės kultūros filtratas turi stiprių nuodingų medžiagų. Dau-gumo B. nuodingos medžiagos yra jų kūneliuose, o jos vad. endotoksinais. Pastarieji natūralinės infekcijos ar dirbtinio apsikrė-timo laikotarpiu atsipalaiduoja iš B. kūnelių, tiems irstant. Be toksinų, B. turi ir kitokių nuodingų medžiagų, vad. bakterio-proteinų. Pastarieji, atskyrus toksinus, būva B. baltyminių medžiagų pavidalo ir gali sukelti organizme įvairius patologinius procesus.
Mikrobų ypatybė nuodingas medžiagas gaminti daro vad. B. virulentiškumą. Iš B. santykių su deguonimi, t. y. iš jų kvėpavimo būdo, jos skirstomos į aerobus ir anaerobus. Pirmajai grupei priklauso B., gyvenančios ir besiveisiančios tik atitinkamam laisvojo deguonies kiekiui esant B. supančioje atmosferoje. Antrajai grupei priskiriamos B., augančios ir be laisvojo deguonies. Jos gauna reikalingą deguonį ne iš oro, bet iš sudėtingų organiškų junginių, jų molekuloms skylant (vad. intramplekuliarinis kvėpavimas). Atskirą grupę daro B., augančios ne tik aerobinėse, bet ir anaerobinėse sąlygose. šios grupės B. vad. fakultatyviaisiais anaerobais. Tyrimui B. yra auginamos laboratorijose dirbtinėje maitinamoje aplinkoje. Tam reikalui dažniausiai vartojami buljonas, agaras, želatina, kraujo serumas, pienas.
Bakterijos apskrituolės
Bakterijos lazdelių formos
Bakterijos vingiuotos formos