Bakteriochlorinas purpurinių bakterijų (Rhodobacteriaceae) žalias, kiek tiek raudonai fluoreskuojąs pigmentas, buvęs laikomas chlorofilo analogu.
Bakteriofagas (gr. — bakterijų ėdikas) organizmo kovai su infekcija 1917 surastasis naujas faktorius, Tworto pirmą kartą pastebėtas. Bakterijų tirpinimo proceso (bakteriofagijos) mokslo pagrindą daro d’Herelle tyrimai. Jis nustatė, kad į žarnyną patekę patogeniniai mikrobai yra naikinami filtruojamojo viro, į tuos mikrobus įsiskverbiančio, juos suardančio, nužudančio. Šį nenukošiamąjį virą d’Herelle pavadino Bacteriophagum intestinale.
Bakteriofluoreseencija bakterijų švitėjimas. Fluoreskuojančios bakterijos jūrų vandenyje kartais padaro, kad vanduo švita naktimis.
Bakteriofobija žmogaus liguista bakterijų baimė.
Bakteriolizinai bakterijas tirpinančios medžiagos, atsirandančios kraujo serume, organizmui reaguojant į natūralinę infekciją arba ir po skiepijimo.
Bakteriologija bakterijų mokslas. B. mokslo pradžia ir raida yra susijusi su mikroskopo išradimu ir tobulinimu. A. van Leeuwenhoek, pasigaminęs daug stiklų, galėjusių a. 270 kartų padidinti vandenyje, rūgstančiame skystime, seilėse ir kituose iš žmogaus organizmo išsiskiriamuose skysčiuose 1675 stebėjo mažiausius savarankiškai gyvenančius organizmus, taigi ir bakterijas. Pirmieji susirgdiną mikroorganizmai buvo pastebėti XIX a. pradžioje. Bet iš atskirų faktų dar nebuvo galima sukurti B. sistemos. B. kaip mokslo pagrindus nustatė L. Pasteuras (1822—1895) ir R. Ko-chas (1843—1910). Pasteuras išaiškino rūgimo priežastį, ištyrė rūgimo grybelio savybes, surado būdą mikroorganizmams žudyti su augšta temperatūra (taigi-pasteriza-cija), pasiutimo nuodų veikimui susilpninti. Pasteuras tvirtino, kad daug ligų tik nuo mikroorganizmų, ir tuo būdu paskatino kitus jieškoti naujų kenksmingų žmogaus organizmui bakterijų.
R, Kochas nustatė bakteriologinių tyrinėjimų metodus, nurodė būdus, kaip bakterijas auginti, jas dažyti, fotografuoti, perkelti iš vieno organizmo į kitą. Nustatė dezinfekcijos būdus, 1882 surado tuberkuliozės bacilą, dažnai vad. Kocho bacila, 1884 surado choleros bacilą. Anksčiau buvo manoma, kad viena bakterija gali virsti kita. Kochas įrodė, kad yra daugybė biologiškai visai skirtingų bakterijų ir kad kiekviena limpamąja liga susirgdiną vis skirtinga bakterija. Jis sprendė, kad mirtį priartina ne pačios bakterijos, bet jų pagaminamieji nuodai. Tos Kocho pažiūros visai nauja linkme pakreipė ir ligų mokslą. 1884 Ldff-ler surado difterito bacilą ir Gaffky — tifo. 1905 lietuvis Pričkus Richardas Šiaudinis (pasivadinęs Schaudinn) iš Roženikių Maž. Lietuvoje (.1871 IX 19—1906 VI 23) aptiko sifilio spirochetą.
Dabartinės B. uždaviniai: biologiniu požiūriu tyrinėti įvairias bakterijų rūšis; diagnoze nustatyti bakterijų rūšis paimtame mitale; praktikoje taikinti tokių tyrimų rezultatus. Tuo būdu B. medicinai padeda užkrečiamąsias ligas pažinti, grindžia kovą su epidemijomis, nurodo, kaip gaminti skiepų medžiagas nuo žmonių ir gyvulių susirgimų, ir kovoja su bakteriniais augalų kenkėjais miškuose ir žemės ūkyje. B. jieško būdų pasinaudoti naudingosiomis bakterijomis, pvz. vyno gamyboje, odų išdirbimo pramonėje, žemės ūkyje. Bakterijos yra daug žuvų ligų kėlėjos ir visų puvimo bei vandenyje vykstančių medžiagos apytakų priežastis.
B. reikalams daug kraštų yra įsteigta įvairių specialiųjų institutų (pvz. Pasteu-ro institutas Prancūzijoje, Kocho Berlyne, Listero Anglijoje).
- W. Bulloch History of Bactériologie 1938; E. H. R. Harries a. M. Mitman Clinical practice in infec-tious diseases 1944; W. W. C. Tovley, G. S. Wil-son a. A. A. Miles The principles of B. and Ini-munity III leid. 1946; R. Mueller Medizinische Mikrobiologie 1950; Kolle-Hetsch Experimentelle B. u. Infektionskrankenheiten 1950; W. Schwartu Grundriss d. allgemeinen Mikrobakteriologie 1949.
Bakterioproteinas kaikurių patogeninių mikrobų baltyminiai junginiai. Jie yra nuodingi žmogui ir kitiems gyviams. Kelia karštį, daro įdegimą ir pūliavimus. Karštis jų nesuardo.
Bakteriopurpurinas purpurinių bakterijų (Rhodobacteriaceae) raudonas pigmentas, nulemiąs jų spalvą.
Bakterioziai bakterijų keliamos augalų ligos.
Baktrija senovės Persijos sritis į šiaurę nuo dabartinio Afganistano su sostine Bak-tra (dabar Balch), Amu Darjos augštupyje ir vidurupyje. Nuo senų senovės dalis arijų kilimo B. gyventojų vertėsi žemdirbyste. Kovodami su Ninivija, B. gyventojai susijungė su medais, tuos vėliau pavergusiais. Tuo metu čia paplito Zaratustros tikyba. Aleksandras Makedonietis nukariautoje B. pastatė keletą miestų, įkurdino graikų ir makedoniečių karių. Aleksandrui mirus, jie norėjo B. palikti, bet Perdikkos buvo sulaikyti ir išžudyti. B. buvo valdoma Seleu-kidų. 250 pr. Kr. Diodotas atskilo nuo Se-leukidų valstybės ir įst. savarankišką valstybę iš B., Margiano ir Sogdiano. II a. pr. Kr. pabaigoje Diodoto dinastiją nuvertė graikas iš Magnezijos Eufidemas. Jo sūnus Dimitras išplėtė B. valstybę ligi Indo ir Pendžabo. Naujos valstybės sostine pasirinkta Sangala, pavadinta Eufidemija. Dar prie Dimitro B. pradėjo skilti į atskiras dalis. A. 140 pr. Kr. klajokliai ju-tzi iš Tibeto užėmė žymią B. dalį ligi Amu Darjos. Į pie-