Balanso schema Įmonės pavadinimas 19... gruodžio 31 d. A k t y vas P a s y v a s Einamosios vertybės: Einamosios skolos: Kasa ,1000.00 Kreditoriai 2000.00 Debitoriai 1000.00 Duotieji vekseliai 1500.00 Gautieji vekseliai 4500.00 Gautieji avansai 1000.00 Vertybiniai popieriai 2000.00 Mokėtinos sumos (palūkanos, Prekės 3500.00 nuoma, algos) 1500.00 Avansai (nuoma, mokesčiai, pa- lūkanos, draudimo premijos) 1550.00 Iš viso 6000.00 Ilgalaikės skolos: Iš viso 13550.00 Ipoteka 1000.00 Abstrakčiosios vertybės Patentai 1500.00 Netto vertė: Firma 1000.00 Pagrindinis kapitalas 50000.00 Neįmokėta 10000.00 Iš viso 2500.00 Pastoviosios vertybės: Iš viso 40000.00 Baldai ir įrengimai 2950.00 Mašinos 7000.00 Nepaskirstytasis pelnas 8000.00 Žemė 4000.00 Pastatai 30000.00 Iš viso 48000.00 Nusidėvėjimas 5000.00 Vertė pagal knygas 25000.00 Iš viso 55000.00 Iš viso 55000.00
B. sudarymas. Naujai steigiamose įmonėse arba pradedant tvarkyti buhalteriją, pradžioje surašomas inventorius ir sudaromas pradedamasis balansas. Vėliau nuolat tvarkoma įmonei pritaikinta buhalterijos sąskaitų bei knygų sistema. Iš įmonės buhalterijos sąskaitų debito ir kredito saldo sudaromas B. ir pelno ir nuostolio sąskaita. Pvz. įmonė turi 99 sąskaitas. N.l— 30 yra balansinės sąskaitos ir iš jų debito saldo sudaromas aktyvas, iš kredito saldo pasyvas. N. 31—99 yra operacinės arba veiklos sąskaitos ir iš jų debito ir kredito saldo sudaroma pelno ir nuostolio sąskaita — išvedamas laiko periodui pelnas arba nuostolis. Pasyve pridėjus pelną ar atėmus nuostoli, B. susibalansuoja — abi jo pusės yra lygios. Turto ir visų rūšių išlaidų bei išmokėjimų sąskaitos visuomet turi debito saldo, o skolų ir visų rūšių pajamų, gaunamų sumų bei kapitalo sąskaitos — kredito saldo. B. paprastai daromas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ir metų pabaigoje. Tačiau jis gali būti daromas betkada arba reikale: sanacijos, fuzijos, likvidacijos atvejais. B. rodo tik momento stovį, pelno ir nuostolio sąskaita parodo veiklos eigą per tam tikrą laikotarpį: mėnesį, metus. B. sudarymo pagrindinis principas — B. sumos turi būti teisingos ir realios. Aktyvo sumos bei kapitalas neturi būti padidinti, o skolos sumažintos. Prekės ir vertybiniai popieriai rašomi įgytąja kaina, nors rinkos kaina būtų ir augštesnė. Žemės vertė lieka pastovi, kitoks pastovusis turtas — įgytąja kaina, atėmus susidėvėjimo arba eksploatacijos nurašymus. Beviltiškieji debitoriai nurašomi į nuostolius, o abejotinieji pažymimi atskirai. Įstatymai nedraudžia žymėti sumažintos turto vertės, kai įmonė gerai veikia ir turi didelį pelną. Toks turto vertės mažinimas nedaro įtakos mokesčiams nustatyti.
B. sudarymą Lietuvoje tvarkė atskirųjų verslo sričių įstatymai: Verslo pelno mokesčio įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas, Viešojo atsiskaitymo įstaigų ir įmonių priežiūros įstatymas, Kredito įmonių įstatymas ir kt. Įstatymai reikalavo, kad privalančios viešai atsiskaityti įmonės teiktų Finansų Ministerijai nustatytos formos apyskaitas ir balansus. Šios ministerijos revizoriai bei mokesčių inspektoriai įmonių buhalterijos knygas ir balansus tikrindavo vietoje. Tikrinimo darbą atlieka specialūs revizoriai.
B. skelbimas: daugybės valstybių įstatymai reikalauja B. skelbti spaudoje arba valdžios leidiniuose. Lietuvoje akc. b-vės privalėjo B. skelbti kas trys mėnesiai, o bankai kas mėnuo.
B. frizavimas ir falsifikavimas yra sudarymas tokio B., kad jis būtų savo forma geras, bet esme neaiškus, ne-