ir popiežiaus legatai, kai jie yra iškilmingai sutinkami. Bažnyčiose įtaisomas B. ties popiežiaus, kardinolų ir ne Romoje gyvenančių vyskupų sostais.
Baklamus August Karl Eduard (1812— 1893) vokiečių ornitologas, Deutsche Orni-thol. Gesellschaft steigėjas ir vedėjas. Išsp. Handbuch d. Federviehzucht 1881, Vogel-màrchen 1876.
Baldanė, Baldonas, Ukmergės aps. Balninkų vi. ež. Plaštakos (Siesarties, Šventosios, Neries) baseine. 15 ha ploto, 127,5 m nuo j. 1.
Baldauskas Juozas (g. 1902 XII 3 Šiaulių aps. Kuršėnų vi. Sodybų k.), pakeitęs pavardę į Baldžių. 1925 baigė Šiaulių gimn., 1925—1929 išėjo LU humanitarinių mokslų fak. 1936 gavo dr. laipsnį. Nuo to laiko VDU hum. mokslų fak. asistentas, vėliau Vilniaus univ. docentas etnologijos katedroje. 'Nuo 1931 bendradarbiavo Kultūroje, Vagoje, Lietuviškojoje Enciklopedijoje, daugiausia rašydamas etnologijos ir folkloristikos klausimais. Išsp. Pirktinės vestuvės 1936 (disertacija), Vogtinės vestuvės 1940.
Baldė iš eglės ar kitos lengvos medžiagos daromas skobtinis arba lentinis indas, a. 30 cm augščio ir 1 m skersmens. Lietuvoje šeimininkės jame laikė rūgštį ar sūdė mėsą. Palangos ir kt. žvejai imdavo B. į laivus žuvims pilti bei žvejų įrankiams sudėti.
Bakle Jakob (1604—1668) vokiečių poetas lotynų kalba, jėzuitas, Innsbrucko, In-golstadto ir kt. univ. prof. Rašė epinius, draminius kūrinius ir odes. Išsp. Poema de vanitate mundi 1638, Solatium podagricum. Pilnas jo raštų rinkinys išsp. 1729, parinktieji raštai 1884.
Baldensperger Fernand (g. 1871) prancūzų mokslininkas lyginamosios literatūros istorijos srityje. 1900—1910 Lyono univ. prof., vėliau Strassburgo, nuo 1924 Sorbo-nos univ. prof. 1921 su P. Hazard’u įst. Revue de littérature comparée, kurio pirmuose sąsiuviniuose išdėstė lyginamosios literatūros mokslo pagrindus. Išsp. Gottfried Keller 1899, Goethe en France 1904.
Balder (Baldr, Baldur) skandinavų mitologijos šviesos dievas, Odino ir Friggos sūnus. B. mitą įvairiais variantais pateikė Edda ir Saxo Grammaticus. Vieni aiškina B. kaip vasaros dievą, kiti kaip vegetacijos demoną, Rytų mitų sekimą. B. mitas perkeltas į Nibelungų Siegfriedą.
- E. Magk Germanische Religionsgeshiehte 1927.
Baldini 1) Antonio (g. 1889) italų rašytojas, pasižymėjęs sąmojingais pasakojimais iš buities: Michelaccio 1924, La dolce calamita 1929, Beato fra le donne 1940, Fine ottocento 1947.
2) Baccio (a. 1436—po 1480) Florencijoje gyvenęs vienas pirmųjų italų rėžy-tojų, savo rėžiniais ėmęs temas iš Botticel-lio paveikslų.
Baldissera Antonio (1838—1917) italų generolas. Pradžioje tarnavęs Austrijos kariuomenėje, bet, sujungus Veneciją su Italija, perėjęs italų kariuomenėn. 1886—1889 Eritrėjos administratorius. 1896 Italijos kare su Abisinija, ligi 1897 atgavęs gen. Bara-tieri prarastos teritorijos dalį.
Baldbrier Leonhard (1612—1694) Strassburgo žvejys, 1666 išleistame savo veikale apie p. Vokietijos gyvūniją davęs ir 150 spalvotų žuvų paveikslų. 1903 antrame to veikalo leidime šie paveikslai nebuvo pakartoti.
Baldo XII a. viduryje gyvenęs italų rašytojas, sudaręs rinkinį Novus Esopus, kuriame, be perdirbtųjų Ezopo pasakėčių, davė ir perkurtų iš lotyniškojo indų Pančatant-ros vertimo.
Baldo Monte Italijos kalnynas tarp Eccio ir Gardo ež. Viršukalnės: Cima Vai Dritta 2218 m, Monte Maggiore 2200 m, Monte Al-tissimo 2079 m. Gausūs marmoro klodai.
Baldone, liet. Balduonė, Latvijos Vidžemės sieros versmių kurortas, 25 km į p. r. nuo Rygos. B. kurortas seniausias Pabaltijy, žinomas nuo 1648.
Baldovinetti (Balduinetti) Alesso (1425 — 1499) florentietis italų tapytojas, pagarsėjęs savo mozaikomis. Ghirlandajo mokytojas, ankstyvojo renesanso atstovas. Vienas pirmųjų darė bandymus su alyviniais dažais ir domėjosi perspektyvos mokslu.
Balduinas popiežiaus Grigaliaus IX vice-legatas Livonijoje. Kada 1299 mirus Livonijos vyskupui Albertui, vienu tarpu Livonijoje atsirado du vyskupai — vienas Bre-mos arkivyskupo paskirtas Albertus Suer-ber ir kitas Rygos kapitulos išrinktas Nicolaus, B. 1230 rudenį buvo Livonijon nusiųstas bažnytinių reikalų sutvarkyti. Savavališkai spręsdamas vietos politinius ir ekonominius reikalus, prieš save sukiršino Livonijos dvasininkiją, ir Livonijos ordino buvo priverstas išvykti iš Rygos. 1232 sugebėjo Romoje pasiteisinti, ir buvo paskirtas Žiemgalos vyskupu ir Gotlando, Suomijos, Estijos, Kuršo ir Žiemgalos legatu su teise ligi savo gyvos galvos naudotis pajamomis iš Kuršo. Surinkęs kiek kariuomenės, jis 1233 vasarą pasiekė Livoniją. Bet Livonijos ordino greitai buvo nugalėtas ir, popiežiaus nebepalaikomas, iš Livonijos išnyko.
Balduinas (Baudouin) vardas kelių XII a. Flandrijos kun-čių, valdžiusių kryžiuočių nukariautą Jeruzalę. Du iš jų XIII a. buvo ir kryžiuočių užimtojo Konstantinopolio imperatoriais.
1) B. I (1058—1118). Mirus jo broliui Gotfridui de Bouillon, 1100 buvo vainikuotas Jeruzalės karaliumi. Iš egiptiečių atimdamas pajūrio miestus Akkoną, Beirutą, Tripolį, Sidoną, žymiai išplėtė Jeruzalės valstybę.
2) B. II (m. 1131) B. I brolio sūnus ir jo įpėdinis Jeruzalėje nuo 1118. Labiausiai