tuo pačiu laiku Olgelbrandto enciklopedijoje tvarkė Lietuvai skirtąjį skyrių. Išsp. Studya historyczne 1856, Pamiętniki histo-ryczne 1859, Dawna Akademja Wilenska 1862. Po jo mirties 1864—1865 buvo išsp. jo Pamiętniki o J. Sniadeckim.
2) Jonas (1827 Vilniuje — 1902) psichiatras, istoriko Mykolo sūnus. Studijavo Petrapilio med. chirur. akademijoje. 1856— 1884 tos akademijos prof., organizavęs nervų ligų kliniką. Savo psichiatrijos kursu vėliau sukūrė ištisą psichiatrijos mokyklą. Nuo 1869 jo sumanymu visuose Rusijos uni-vesitetiniuose miestuose pradėta organizuoti psichiatrines ligonines, o paskiau tokios ligoninės ir žemininkuose.
3) Teofilis Aleksandras XV a. pabaigos ir XVI a. pradžios alchemikas. 1506 buvo pakviestas į Vilnių D. L. K. Aleksandro gydyti. Gydymui nepasisekus, buvo įtartas susimokęs su M. Glinskiu Aleksandrą nužudyti. Todėl ilgai buvo kalinamas. Išleistas iš kalėjimo, vertėsi alchemija.
Baliol 1) John (1250—13.14) nuo 1292 ligi 1296 škotų karalius. Ties Dunbaru 1296 anglų karaliaus Eduardo I sumuštas, buvo priverstas atsisakyti nuo sosto.
2) Eduardas (1298—1367) John sūnus, paskutinysis iš B. giminės. 1332—1335 buvo atgavęs sostą, bet buvo priverstas jį užleisti karaliui Eduardui III, o po to buvo iš savo krašto išvytas.
Balionas (it. — pr.) — dujinis orlaivis, žmonių vad. oro pūslė; ž. aerostatas.
Balionas 1) Metalinis indas labai suslėgtoms dujoms laikyti. Dažniausiai cilindrinės formos. Gaminamas iš specialaus plieno.
2) Stiklo indas skysčiams, dažnai pintinėje laikomas.
Baliotavimas (pr. ballotage) lakšteliais arba kamuoliukais atliekamas slaptas balsavimas. Kartais atliekamas, ir paspaudžiant atitinkamą elektrinį mygtuką.
Balys DJonas (g. 1909 VII 2 Panevėžio aps. Kupiškio vi. Krasnavos vs.) etnologas ir folkroristas. 1924 baigė Kupiškio vid. mokyklą, 1928 Panevėžio mokyt, seminariją. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos univ. 1933 Vienoje įgijo daktaro laipsnį. 1933—1935 VDU etni-kos katedros vyr. asistentas, 1935—1944 Lietuvių Tautosakos Archyvo vedėjas, 1942 — 1944 Vilniaus universiteto tautotyros katedros vedėjas ir doc. Tremtyje 1944 — 1945 Freiburge i. Br. Deutsc'hes Volks-liederarchiv asistentas, 1946—1948 Pabaltijo univ. Hamburge-Pinneberge e. o. prof., 1948—1952 Indianos univ. instruktorius, nuo 1952 Arctic Institut of N. America mokslinis bendradarbis.
1929—1930 redagavo Jaunąją Lietuvą, 1935-1940 Tautosakos Darbus. Išsp.: Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas 1935, Tautosakos rinkėjo vadovas 1938 (21940), Lietuvių sąmojis 1937, Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose 1937, Vilniaus krašto lietuvių tautosaka 1938, Lietuvių liaudies baladės 1938, Gero ir pikto kova lietuvių liaudies tradicijose 1938, Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje 1939, Lietuvių liaudies sakmės 1940, Klaipėdiškių lietuvių tautosaka 1940, Šimtas liaudies baladžių 1941, Litauische Hochzeitsgebräuche 1946, Lietuvių tautosakos skaitymai 1948, Istoriniai padavimai 1949, Tautosaka apie dangų 1951, Lietuviškos pasakos 21951, Dvasios ir žmonės 1951, Liaudies magija ir medicina 1951, Lietuvių tautosakos lobynas 1952, Parallels and Dif-ferences in Lithuanian and Latvian Mytho-logy (atspaudas iš Spiritus et Veržtas) 1953. Etnikos klausimais bendr. Eranos 1935, Vaire 1938, Actą Ethnologica 1939, Scholar 1947, Schweiz. Archiv für Volkskunde 1948, Folk-Liv 1948, Dictionary of Folklore, My-thology and Legend 1949-1950. Be to, Lietuvoje ir tremtyje bendradarbiauja periodinėje spaudoje ir aktualiais kultūriniais klausimais. Lietuviškosios Enciklopedijos (Kaune) bendradarbis, Lietuvių Enciklopedijos Tautosakos-tautotyros sk. red.
2) Petras (?— 1919 Tuapse) Petrapilio padagoginio instituto studentas, 1912 P. Valgučio slapyvardžiu bendradarbiavo Viltyje. I pas. karo metu Jaunosios Lietuvos Petrapilyje Morkaus Juralčio ir kt. slapyvardžiais bendradarbis. Kairysis socialistas liaudininkas, dalyvavo Petrapilio Lietuvių Seime 1917. Paskiau š. Kaukazo respublikos komisarų tarybos pirm., sovietų vykd. komiteto narys. Pasitraukęs iš politinio darbo, gydėsi Tuapso kurorte ir čia 1919 rusų baltagvardiečių buvo sušaudytas.
Balistika taikomoji mechanikos šaka, tirianti sviedinio (artilerijos šovinio) arba kulkos (šautuvinio šovinio) judesį. B. skirstoma į orinę ir vidinę. Orinė B. tiria sviedinio judesį nuo to akimirksnio, kada nustoja veikti jėgos, davusios jam pradžios greitį. Vidinė B. tiria sviedinio judesį pabūklo vamzdyje parako užtaiso degimo įtakoje. Orinę B. pirmieji pradėjo tirti 1537 Nicolo Tartaglia ir kiek vėliau Galilėjas (Galileo Galilei), pirmasis davęs B. matematinį pagrindą. Galilėjas nustatė, kad tuštumoje sviedinio trajektorija turi būti parabolė, ir išrado būdus trajektorijos elementams tuštumoje apskaičiuoti. Jo teorija išsilaikė ilgai, net ir tuo metu, kai buvo
Jonas Balys