įrodyta oro varžos įtaka sviediniui. Po Ga-lilėjo B. savybes tyrinėjo Newton, Leibniz, J. Bernoulli, Robins, Euler, Basforth, Siac-ci. 1845 graižtvinių pabūklų įtaisymas žymiai padėjo išgerinti balistinius artilerijos savumus. Tuo laiku susidurta su sviedinio derivacija. Pirmas ją teoriškai ėmė aiškinti St. Robert. Vidinę B. pirmas pradėjo tyrinėti de Morogues, ją mechaniškai nusakydamas ir nustatydamas formulę pabūklo slėgiui vamzdyje išreikšti. Vėliau kiti tyrinėjo parako degimą vamzdyje ir jo įtaką sviediniui. Tos srities tyrinėjimai nesibaigia, nes vis išrandamos naujos parako rūšys.
Balistikos įrankiai. Taikomasis mokslas balistika remiasi bandymų bei matavimų būdu gaunamaisiais duomenimis. Sviedinio greičiui matuoti išorinėje balistikoje plačiai vartojamas elektros chronografas le Boulange’s, vėliau Brege’s patobulintas. Juo matuojamas laikas, per kurį sviedinys pralekia atstumą tarp dviejų rėmų. Parako dujų slėgimui matuoti vidinėje balistikoje daugiausia praktikuojamas 1870 Nob-le’s išrastas metodas, kai naudojamasi vario ritinėliu. Ritinėlį veikia parako dujų slėgimas. Slegiamas ritinėlis susispaudžia, trumpėja. Išmatavus jo ilgį prieš ir po dujų veikimo, apskaičiuojamas dujų slėgis vamzdyje.
Balistinis galvanometras yra nuo 6 ligi 10 sek. švytavimo periodo ir nedidelio slopinimo galvanometras. Jo solenoidas, gavęs srovės impulsą, pradeda krypti, tik pasibaigus atitinkamo mirksnio srovei. Thom-sono ir D’Arsonvalo astatinį galvanometrą galima vartoti balistiniams tikslams, pailginus jų švytavimo momentus.
Balistitas - karo reikalams naudojamas bedūmis parakas. Jį pirmą kartą pagamino A. Nobelis Italijoje 1888 iš 50% nit-roceliulozės ir 50% nitroglicerino. Nitroce-lulozė maišoma su nitroglicerinu ir karštu vandeniu. Mišinys kočiojamas tarp karštų velenų, kol atsiskiria perteklius vandens ir gaunama vienalytė koloidinė medžiaga, kuri tinkamai smulkinama ir grafituojama. Pastovumui padidinti dedama azoto oksidus jungiančiųjų medžiagų: difenilamino, ani-lino, kalcio karbonato. Tokios sudėties B. degdamas išskiria labai daug šilimos. Dėl augštos degimo temperatūros greit susidėvi šaunamųjų ginklų vamzdžiai. Todėl pirmykščio B. sudėtis yra pakeista kitokiais mišiniais, mažiau nitroglicerino vartojant. Daug valstybių vartoja grynai nitroeelulo-zinį paraką, visiškai be nitroglicerino.
Balistrarija - neaugšti bokšteliai su šaudomosiomis angomis, išsikišę iš pilių, bažnyčių sienų ar mūrinių tvorų. Kad ir nuo XIII a. jau buvo daug kur daromi, bet ypač paplito, šaunamiesiems ginklams atsiradus. Ištobulinus patrankas, B. savo kari nės reikšmės nustojo. Būdingos Šiaulių bažnyčios bokšto ir mūrinės tvoros B., išmūrytos kartu su bažnyčia XVII a. pradžioje.
Balius (it. ballo, pr. bal) puošnusis šokių vakaras. Viduramžiais jau nuo XIV a. romaniškose šalyse B. buvo bendras žaidimas su dainomis ir šokiais, ilgainiui įgijęs daugiau puošnumo ir ceremoningumo. Paplitę ypač Prancūzijos karalių ir jų rūmininkų dvaruose, ilgainiui persimetė ir į kitų kraštų karalių ir didikų rūmus. Nuo 1715 Paryžiaus didžioji opera pradėjo rengti 3 kartus savaitėje kaukių B. Jos pavyzdžiu ėjo ir kiti teatrai. Prancūzijoje skiriami B. paré — puošnusis B., B. masqué arba costumé— kaukių B, (maskaradas), B champêtre — vasaros B. užmiestyje, B. d enfants — vaikų B., B. public - viešasis B. B. privé — privatusis ar uždarasis B.
Baliustrada (pr. balustre) neaugštų, įvai-rialyčių stulpelių ar ornamentų, viršuje turėklais sujungtų, ažūrinė tvorelė dekoracijai balkonuose ir prie langų.
Balk, Balke Hermanas (m. 1239) pirmasis kryžiuočių ordino landmistras Prūsijoje. Mazovijos kunigaikščiui Konradui 1230 pakvietus kryžiuočių ordiną su prūsais kovoti, su ta kariuomene H. B. buvo atsiųstas. Jis pirmas pradėjo prūsų sričių kariavimą ir pačių prūsų naikinimo darbą. Jis nukariavo Kulmo ir Pamedės sritis, pastatė Kulmo, Torno ir Marienwerderio pilis Vyslos žemupio nuo didžiosios jos kilpos deš. (r.) krante. 1233 nugalėjęs pagudėnus, pasiekė Truzo, liet.-prūs. Drūsens, ežerą, vok. Drausensee, 1237 įkūrė Elbingą. 1237-1239 jis buvo ir Livonijos magistru.
Balkanai (turk. balkan — kalnai), bulgarų Stara Planina, senovėje Haemos. P. Europos Balkanų pusiasalio kalnai, 600 km ilgio, 20—40 km pločio. Tai Karpatų kalnų tęsinys. Pietiniai šlaitai statūs, šiauriniai nuolaidūs. Prasideda ten, kur Dunojus prasiveržia pro Karpatus ir puslankiu riečiasi ligi Juodosios jūros. Augščiausioji viršūnė Jumrukčal 2375 m augščio. Kalnus skersai kerta a. 30 perėjų, kurių labiausiai žinoma
Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Šiauliuose šventoriaus balistrarijos