Bokša Povilas (1552 Slucke — 1627 IX 4 Vilniuje) pirmasis nuo 1608 Lietuvos jėzuitų provinciolas. 1584—1586 ir 1600—1603 buvo Vilniaus akademijos rektorius. 1615-1625 valdė Vilniaus profesų namus.
Bokštai Voložino aps. (seniau Ašmenos aps.) miestelis ir B. valsčiaus centras Beržės—Beržūnos (Nemuno dešinysis intakas) paupyje. Gyventojai visi lietuviai.
Bokštas 1) architektūroje augštas, lieknas pastatas, arba skyrium pastatytas, arba drauge su kitu pastatu, pvz. bažnyčių, rotušių B. Skyrium statomi B. ir kaip paminklai. Patvariam B. pastatyti svarbu apskaičiuoti vėjo jėgą ir padaryti pakankamai gilius ir plačius pamatus.
2) Pramonėje B. reikalingi tam tikriems įrengimams, pvz. vandens rezervuarams, iš kurių vanduo savo spaudimu nutekėtų į kitus augštuš trobesius. B. statomi cheminiuose fabrikuose, kur pvz. maišomos dujos su skysčiais. Geodeziniams žemės matavimams statomi trianguliacijos B.
3) Pilių ir miestų gynybos sistemoje B. turėjo didelę strateginę reikšmę. Apskriti arba kampuoti B. būdavo statomi arba skyrium, arba pilių bei miestų ginamųjų mūrų sienose, ypač kampuose ir prie vartų. Prieš svarbesniuosius miestų ar net pilių vartus būdavo statomi dideli B., vadinami barba-kanais. Pilių B. buvo laikomi žymieji kaliniai ar belaisviai.
4) Lietuvos apgyventų vietų 1923 sąraše yra surašyta ligi 20 vietovių, kurių vardas susietas su B. Tai rodytų ten buvus pilies ar sargybinio B. vietą. Bet nė viena iš tokių vietovių Lietuvos praeityje nėra tiek garsėjusi, kiek Vilniaus B. Tuo vardu vadinama nedidelė Vilniaus dalis pakilumoje tarp Vilnios upės ir Bokšto gatvės. Vilniaus praeities tyrinėtojų (V. Studnicki, V. Seni-kovvicz, M. Limanovvski) yra linkę B. laikyti seniausia sodyba, iš kurios išaugęs Vilniaus miestas,, ir kad čia esanti buvusi ir pati ankstyviausioji Vilniaus pilis, siekianti laikus dar prieš Gediminą. Kaikurie istorikai B. kalne išlikusius mūrinius požemius nori įjungti į senosios pilies sistemą. Bet visi tie tvirtinimai nėra paremti jokia įrodomąja medžiaga. B. nuodugniai jieškota kokių nors senosios sodybos pėdsakų, bet niekur jų neaptikta. Be to, ši vieta nei to-pografiškai, nei strategiškai senojo Vilniaus istorijoje žymesnio vaidmens negalėjo vaidinti. Ir B. bei Subačiaus gatvių kampe esą požemiai (didelis pusiauapskritas barbaka-nas, išmūrytas iš akmenų ir stambių plytų ir su ilgu koridoriumi) yra atsiradę ne anksčiau kaip XVI a. pradžioje, maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Subačiaus vartai, ir jie yra susiję su miesto ginamųjų sienų statyba. Tie požemiai turi gerą ventiliaciją ir net šulinį. Požemiuose, greičiausiai, yra buvęs ir ginklų sandėlis.
5) Kampinė šachmatų figūra.
|:Wilno i Ziemia Wilenska I 1930 (straipsniai W. Studnickio, M. Limanovvskio); W. Semkowicz Hanui i jego rod — Ateneum Wilenskie VII 1930; M. Lowmiaiiska Wilno przed najazdem moskiewkim 1929; J. Klos Wilno 1937.
Bokštinis teleskopas yra nejudomo vamzdžio, kaip ir bokštas. Stebimojo dangaus spindulio šviesa teleskopan nukreipiama bokšto viršūnėje įrengtais vienu ar dviem plokščiais veidrodžiais. Tuo būdu galima apžvelgti visą dangų, paties teleskopo nejudinant. B. T. plačiau vartojami tik astro-fizikiniams saulės tyrimams.
Bokštytė (lot. Turritis) kryžiažiedžtų (Cruciferae) šeimos augalų gentis. Yra 6 rūšys. Lietuvoje auga B. gluotnioji iT. glabra L.).
Bol 1) Ferdinand (1616-1680) olandų tapytojas. Rembrandto mokinys ir šalininkas (ligi 1660). Kaikurie jo paveikslai buvo priskiriami Rembrandtui, ir priešingai, kaikas net pačius geruosius Rembrandto paveikslus laikė B. kūriniais. B. pasireiškė portretais ir istorijos paveikslais; 1644 Bėgimas Egiptan, 1649 Keturi regentai Amsterdamo leprozorijoje, .1667—1669 Admirolas de Ruyter, Prie vaiko lovelės. Jo paveikslų yra Leydene, Amsterdame, Berlyne, Dresdene, Petrapilyje.
2) Hans (1534—1594) olandų tapytojas vaizdininkas—miniatiūristas. Pergamente arba medyje tapė miestų reginius, būkli-nius ir biblinius paveikslus. Reikšmingiausi paveikslai: Jokūbo susitaikinimas su Eza-vu, Dvylika mėnesių (serija).
Bola 1—1% m ilgio šikšninis diržas su vienu, dviem, trimis ir keturiais kamuoliais galuose, vartojamas P. Amerikos An-dų srityje ir Pampasų indėnų kautynėms arba medžioklei (arkliams ir kitiems gyvuliams gaudytį); greit sukamas diržas viršum galvos, laikant už jo kito galo (jei B. turi du ar daugiau kamuolių, tai laikoma už vieno kamuolio), o paskui diržas su kamuoliu (arba kamuoliais) paleistas į taikinį, supina žmogaus ar žvėries kojas ir jį apverčia. Panašių B. yra ir Aliaskoje, Sibiro čukčiuose.
Bolan, Bholan, Beludžistano perėja į pietų rytus nuo Quetta tvirtovės. 96 km ilgio B. upės klonis jungia 100 m augščio Indo lygumą su 1750 m augščio Beludžistanu.
Bolandistai hagiografinio leidinio Actą Sanctorum leidėjai, daugiausia jėzuitai. Darbą pradėjo Jean Bolland, 1643 Antverpene išleidęs pirmuosius dviejus tomus. 1773 uždarius jėzuitų ordiną, darbas buvo tęsiamas 1778—1780 Briuselio Canderbergo vienuolyne. Jį uždarius, buvo perkeltas į Tongerloo, kur 1794 pasirodė 53 tomas. Vienuolyną ir Museum Bollandinum sunaikinus, darbas buvo sustabdytas ligi 1837, kada Belgijos jėzuitai darbą atgaivino. Nuo to laiko B. dirba Antverpene. Greta origi-