davus, jas teatnaujino I 9, jau vadovaujama L. Trockio ir tautiniams reikalams pritraukusi konsultantus K. Radeką, P, Stučką, S. Bobinskį ir V. Mickevičių-Kapsuką, kurie čia turėjo atstovauti latvių, lenkų ir lietuvių tautoms. Vokiečiai iš savo pusės pritraukė Ukrainos Centrinės Rados delegaciją, kuri Ukrainos vardu II 9 pasirašė separatinę taiką, ir centrinė delegacija sovietams ultimatumu pasiūlė pasirašyti jos siūlomąsias sąlygas. II 10 Trockij deklaravo (nors sovietų valdžios nebuvo tam įgaliotas) „nei taiką — nei karą” : atsisakymą pasirašyti taikos sutartį ir įsakymą rusų armijoms demobilizuotis. Tuo pasinaudoję vokiečiai, turėdami prieš save paniškai iš fronto bėgančią visiškai demoralizuotą rusų kariuomenę, II 18 pradėjo naują ofenzyvą, užėmė didžiausius plotus ir užgriebė visą rusų kariuomenės karinę atsargą. Užėmė Pskovą, II 21 nusiuntė ultimatumą, reikalaudami atitraukti rusų kariuomenę iš Latvijos ir Estijos, pasirašyti taiką su Ukraina, atitraukti kariuomenę iš Suomijos, Ukrainos ir kt. Lenino spiriama sovietų valdžia sutiko, naujoji delegacija Sokolnikovo vadovaujama L. Brastoj pasirašė taiką 1918 III 3, be to, Turkijai dar užleisdama Ardaganą, Karsą ir Batumą. Taikos sutartis sovietų buvo ratifikuota III 15, o Vokietijos III 17-22. 1918 VIII 27 ekonomine sutartimi Rusija dar sutiko sumokėti lVo miliardo markiu auksu ir banknotais, 1 miliardą prekėmis ir Vokietijoje 21/2 miliardų markių paskolą užtraukti.
Brastos unija ž. Bažnytinė unija.
Brastos vaivadija. 1320 D. L. K. Gediminas prisijungė Turovo kunigaikštiją iš vidurinės Pagirių krašto dalies su Pinsku. (Šūduvos-Jotvos pietryčiai ir Pripeties balyno vakarai). Be Trakų vaivadijos, Kęstutis gavo valdyti ir Pagirių kraštą bei Palenkę (Sūduvos-Jotvos pietvakariai), o Pinską valdė Žygimantas Kęstutaitis. Tuo būdu vieną L. Brastos sritį sudarė buvusios L. Brastos ir Pinsko sritys palei Muchaveco ir Pripeties upes. L. Brasta 1569 buvo atskirta nuo Trakų vaivadijos, čia buvo įkurta atskira B. V. su Lietuvos Brasta, Turovu, Biala, Volčinu, Lietuvos Akmene (Kamenec Litovskij). šiaurės vakarų vaivadijos kampą sudarė Baltvyžio giria.
Brašiškis Stasys (g. 1896 Šiaulių aps. Joniškio vi.) . Mokėsi Rėzeknės ir Šiaulių gimnazijose, Leipcigo ir Kauno universitetuose pedagogikos ir technikos. Vilnies, Darbo Balso ir Kultūros bendradarbis. 1940 VI bolševikams okupavus Lietuvą, B. buvo paskirtas Utenos apskrities viršininku, vėliau Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko pavaduotoju.
Braškės — Rosaceae šeimos, Fragaria genties, daugiametis vaiskrūmis, kryžiuojant gautas iš įvairių laukinių žemuogių. Lietuvos miškuose auga miškinė žem-
Brastos apsupimas 1607