j Lietuvą. Spaudos draudimo laikais rinko lietuvišką tautosaką ir ją siuntė Petrapilio geografinei draugijai.
2) Juozas (g. 1883 X 3 Vilkaviškio aps. Keturvalakių vi. Skardupių k.) . Mokslus ėjo Marijampolės gimnazijoje, 1909 baigė Maskvos universiteto teisių fakultetą. P o to Lietuvoje vertėsi advokatūra. 1914 mobilizuotas, tarnavo intendantūroje Vitebske. 1918 grįžo Lietuvon. 1918 XI 16 Vilkaviškio apskrities viršininkas, nuo 1918 XII 9 Vilkaviškio apskrities taikos teisėjas, nuo 1919 I 1 Suvalkų (vėliau Marijampolės) apygardos teismo valstybės gynėjas, nuo 1919 VII 7 armijos teismo valstybės gynėjas, nuo 1920 IV 9 vėl Marijampolės apygardos teismo valstybės gynėjas, nuo 1921 XI 17 to pat teismo narys, nuo 1926 X 1 Vyriausiojo Tribunolo narys, nuo 1933 IX 15 Vyriausiojo Tribunolo skyriaus pirmininkas.
3) Juozas (g. 1903 XII 9 Marijampolės aps.) . Gimnaziją baigė Marijampolėje 1922; lietuvių literatūrą studijavo Kauno universiteto teologijos - filosofijos fakultete 1922 — 1927; Bonnos universitete literatūros žinias gilino 1931 — 1932. Kauno Aušros gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas su vienerių metų pertrauka 1927 — 1943. Kauno universitete lietuvių literatūros bei tautosakos vyr. asistentas, paskiau neetatinis lektorius teologijos-filosofijos fakultete 1934— 1940; e. o. profesorius filosofijos fakultete 1941— 1943. Tautosakos komisijos prie švietimo ministerijos narys 1938-1940; Kauno valstybinio dramos teatro repertuaro komisijos narys 1939; Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijos narys. Nepriklausomojoje Lietuvoje dar reiškėsi ir visuomeninėje veikloje: Ateitininkų Sendraugių Sąjungos pirmininkas 1938—1940, Lietuvių Kalbos ir Literatūros Mokytojų Sąjungos pirmininkas 1938—1940. Spaudoje pradėjęs rašyti nuo 1921, dirbo redakcijose: Lietuvos dienr. 1923— 1927, X X Amž. 1936— 1940, pogrindiniame Į Laisvę ir kt. 1942—1944; nuo 1952 JAV Darbininke. Nuo Lietuvos okupacijos laikų dalyvavo rezistencinėje- politinėje veikloje: laikinosios vyriausybės švietimo ministeris ir ėjo ministerio pirmininko pareigas 1941; VLIKo politinės komisijos pirmininkas 1943 — 1944; Lietuvių Fronto atstovas VLIKe (su pertraukomis) 1945-1951; Vykdomosios Tarybos informacijos tarnybos 1946—1948 ir užsienių reikalų tarnybos 1949—1951 valdytojas.
Skyrium išėję raštai: vadovėliai — Literatūros teorija 1930, Visuotinės literatūros istorija I, II (drauge su J. Griniumi ir A. Vaičiulaičiu) 1931, 1932, 'Naujieji skaitymai I (21938), II (21939), III (drauge su A. Skrupskeliene ir A. Vaičiulaičiu); literatūrinės studijos — Vaižgantas 1936, Lietuvių rašytojai 1938. Suredagavo Donelaičio M etus 1940, Pietario Lapės gyvenimą ir mirtį, Pietario Algimantą, Lazdynų Pelėdos Klaidą 1939, Maironio Pavasario Balsus 1940. Politinė literatūra: In the Name of the Lithuanian People 1946, Ein kleines Volk wird ausgelöscht 1948. Suredagavo Living in Freedom 1948, Appeal to the United Na- tions o.n Genocide 1951.
4) Povilas (g. 1879 X 25 Telšių aps. Kartenos vi. Vaitkų vs.) teisininkas, dr. Juozo B. (1)sūnus. Mokslus ėjo Šiaulių gimnazijoje, čia VII klasės mokiniu buvo išrinktas slaptosios mokinių bibliotekos vedėju. VIII klasės mokinys 1896 buvo demonstratyvaus išėjimo iš pravoslavų pamaldų organizatoriuose gimnazijoje. Drauge buvo P. Vi šinskio ir J. Ralio vadovautoje slaptoje mokinių lavinimosi kuopelėje. Gimnaziją baigęs, stojo į Petrapilio teisių fakultetą, būdamas ir slaptos lietuvių studentų draugijos valdybos nariu bei iždininku. Universitetą išėjo 1904, diplomą gavo M askvoje 1909. Univ. baigęs, tarnavo Vilniaus intendantūroje ir miesto valdyboje. Vėliau dirbo Platerio dvarų administracijos juriskonsultu Zarasų apskrityje. Gyvendamas kaime, dirbo kooperacijoje ir atstovavo Daugpilio rajono kooperatyvams Rusijos vartotojų bendrovių sąjungos taryboje. Buvo vartotojų bendrovių atstovų suvažiavimo Daugpilyje organizatoriuose ir buvo to suvažiavim o vicepirmininkas. 1912 dalyvavo Rusijos kooperatyvų suvažiavime Kijeve ir buvo to suvažiavimo vartotojų bendrovių sekcijos prezidiumo sekretoriumi. 1914 karui prasidėjus, mobilizuotas dirbo intendantūroje. Tik 1920 grįžo Lietuvon, ir tuojau buvo paskirtas Lietuvos taikos sutarties su Rusiją vykdymo komisijos sekretoriumi. Grįžęs iš Maskvos, nuo 1921 X 8 kalėjimų departamento direktorius, nuo 1923 VII 30 teisingumo viceministeris, 1924 I 24 — 1934 VII teisingumo ministerijos generalinis sekretorius, 1934 VIII 1 — 1940 Kauno notaras.
J. Brazaitis P. Brazaitis