Puslapis:LE03.djvu/28

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

tytas ir kelis kartus bolševikų čekos areštuotas. Tik fabriko darbininkams reikalaujant, vis būdavo paleidžiamas. 1920 IX 30 grįžo Lietuvon kaip įkaitas, įkeistas į vieną bolševiką iš Panevėžio kalėjimo.

Vilniuje likęs, buvo Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijos ir mokytojų seminarijos mokytoju ir Lietuvių Mokslo Draugijos Augštųjų kursų dėstytoju, bendradarbiaudamas ir redaguodamas vietos lietuvių laikraščius lenkų ir rusų kalbomis. Nuo 1920 buvo Vilniaus lietuvių komiteto nariu. Belaisviams lietuviams kareiviams 1920 XI 23 iš Vilniaus pabėgus, lenkų buvo suimtas ir lenkų karo lauko teisman patrauktas. Taip pat ir dėl vieno 1920 laikraštyje Glos Litwy įdėto straipsnio. 1921 buvo teisman atiduotas, bet 1921 VIII 23 jam pritaikė amnestijos įstatymą. 1922 I 20 kartu su broliu Mykolu ir kitais buvo suimtas, uždarytas Lukiškių kalėjime, kaltintas krašto išdavimu, bet, Tautų Sąjungai įsimaišius, 1922 II 6 drauge su kitais 32 lietuviais ir gudais buvo išvežtas į Nepriklausomąją Lietuvą.

Kaune nuo 1922 buvo krašto apsaugos ministerijos artilerijos tiekimo skyriaus viršininko padėjėju, o 1922 VI — 1926 V to skyriaus viršininku. 1922—1924 buvo Aušros gimnazijos, 1923 suaugusiujų gimnazijos, 1923— 1925 Augštųjų karininkų kursų mokytojas. 1922—1939 VDU matematikos gamtos fakulteto docentas, e. o. profesorius, jame dėstęs 15 įvairių augštosios matematikos disciplinų, iš jų tarpo matematinės statistikos pagrindus bei politinę aritmetiką studentams teisininkams ir ekonomistams. 1940— .1944 Vilniaus universiteto ord. profesorius. 1933 buvo Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungos vienas iš steigėjų, nuo 1934 buvo gamtininkų draugijos matematikos sekcijos pirmininkas, Lietuvių ir Ukrainiečių draugijos paskutinis pirmininkas. 1944 VII pasitraukęs į Vakarus, 1946—1949 buvo Pabaltijo universiteto Hamburge ir Pinneberge ord. profesorius, matematikos gamtos fakulteto prode- kanas, matematinės grupės vedėjas. Nuo 1950 JAV.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1906 Vilniaus lietuvių žurnale Echo. Vilniuje gyvendamas, plačiai dalyvavo Vilniaus lietuvių spaudoje kaip publicistas, Kaune Mūsų Vilniuje ir Trimite. Iš čia atskira knyga išsp. Neužgijusios žaizdos 1936. Augštosios matematikos temomis bendradarbiavo Kosmose, Mūsų žinyne ir plačiausiai Lietuviškojoje Enciklopedijoje, kurioje jis redagavo matematikos skyrių. Didesnių darbų parašė: Įvadas analizėn 1928, Integrinis skaičiavimas ir apibrėžtinių integralų teorija 1930, Matematiškos tikimybių teorijos pagrindai, Matematinė funkcija 1938. Didžiausias jo darbas — Sveikųjų, racionaliųjų, kompleksinių, hiperkompleksinių ir algebrinių skaičių mokslas, — kad ir buvo nutartas spausdinti, betgi dėl karo aplinkybių nebuvo išspausdintas.

Biržiškaitė-žakevičienė Marija (g. 1908 Vilniuje) Mykolo ir Bronislovos B. duktė, S. Žakevičiaus žmona. Menininkė keramikė. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Kauno Aušros gimnazijose. 1933 baigė Lietuvos universiteto teisių fakultetą. Studijavo meną M. Dobužinskio studijoje Kaune, užsienio kelionėse Paryžiuje ir kt. ir tremtyje 1946—1948 Freiburge V. Jonyno vedamame institute.

Lietuvoje buvo nuolatinė Lietuviškosios Enciklopedijos bendradarbė, po Galaunės paėmusi jos meno skyriaus redagavimą. Kaip menininkė daugiausia nudirbo keramikoje (Aušros Vartų šv. Marijos bareljefas ir kt.).

Biržiškienė-Šėmytė Bronislova (g. 1879 X 1 Vilniuje) Mykolo B. žmona. 1898 baigė Vilniuje gimnaziją. 1906—1907 studijavo gamtos mokslus aukštuosiuose Leshafto kursuose Petrapilyje. 1905—1907 dirbo Vilniaus ir Petrapilio LSDP organizacijose. Kaip atsakinga 1907 Vilniuje ėjusio Skardo redaktorė, traukiama atsakomybėn už II valstybės dūmos lietuvių socialdemokratų atsišaukimo išspausdinimą, bausmės teišvengė, ištekėdama ir tuo būdu pakeisdama savo pavardę. Tuomet bendradarbiavo Echo, Litwoje, Skarde, žarijoje, Visuomenėje, Vilniaus žiniose. Be kitko, lenkų kalba išvertė J. Biliūno Liūdną pasaką. Ligi I pas. karo keletą metų buvo nuolatinė Vilniaus Rūtos klubo dramos artistė. 1915— 1922 Vilniaus lietuvių gimnazijos ir mokytojų kursų mokytoja. 1919—1922 Vilniaus Lietuvių Komiteto narė ir 1921—1922 jo vicepirmininkė. Lenkų policijos keletą kartų buvo suimta ir kratyta, šiek tiek metų Vilniuje buvo žiburėlio prieglaudos globėja. Lenkų administracijos spiriama, 1922 IX išsikėlė į Kauną, čia apie 4 metus buvo Kūdikių gelbėjimo draugijos pirmininkė. Nuo 1932 Vilniaus Vadavimo Sąjungos ,centro moterų sekcijos pirmininkė, Lietuvos Moterų Tarybos vicepirmininkė.

1921 išsp. Gramatika russkago jazyka dlia litovcev. Bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje, Mūsų Vilniuje. Nuo 1949 JAV.

Biržtvyno Ragas Kuršių užmario kyšulys į marias, 1 km į š. nuo Pervalkos k., 15 km

B. Biržiškienė-Šemytė

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5192-0=5192 wiki spaudos ženklai).