Puslapis:LE03.djvu/300

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Sbornik pisem Herbertą 1888—1890, Herberti, postea papae Sylvestri II opera mathematica 1899, Legenda o po,chode po prizyvu papy Silvestrą II dlia osvoboždenija Jerusalima 1929.

2) Sergej (pasirašinėja vokiškai Bub-noff Serge; g. 1888 VII 15) geologas, nuo 1949 Berlyno universiteto profesorius. Išsp. Geologie von Europa 1926—1936, Grundprobleme der Geologie 1931, Geschichte u. Bau der deutschen Bodens 1936, Einführung in die Erdgeschichte 21949.

Bubo ž. Apuokas (I t. 226 p.).

Bubona senovės romėnų deivė, galvijų globėja. Jos pavasari švenčiamose šventėse būdavo ruošiami žaidimai, vad. ludi buberti.

Buearmanga Kolumbijos P. Amerikoje Santadero departamento administracinis centras. 104.000 gyventojų (1951). Tabako, tekstilės, cemento pramonė. Didžiausi Kolumbijoje kavos sandėliai.

Buccaneers XVII a. Antilų salų ir š. Amerikos pakraščių jūrų plėšikai.

Buceella Nicolao (m. 1610) italų gydytojas. Stepono Batoro asmeninis gydytojas. 1586 apdovanotas Žygimanto III žemėmis ir įbajorintas. Šimonio kaltinamas dėl netikusio Batoro gydymo, jam atsakinėjo brošiūromis: Epistola generosi Domini Ge-orgii Chiacor de morbo et obitu magni Stephani regis Poloniae 1588, Refutatio scripti Simonis Simonii 1588.

Buecjhero keramikoje vadinami indai, kurių paviršiaus juoda spalva gaunama aprūkant.

Buccina senovės romėnų varinis, riestas pučiamasis instrumentas apie 3 m ilgio, vartojamas įvairiems signalams, sargyboms, susirinkimams skelbti.

Buccinum Gastropoda klasės moliuskų gentis. B. undatum gyvena Europos jūrose, vartojamas maistui; naikina austres.

Buceo kopikų (Scansores) būrio paukščių gentis, trumpo drūto kūno, didokos galvos, stipraus snapo, trumpų kojų. šiai genčiai priklauso 18 rūšių, gyvenančių atogrąžų Amerikos miškuose. B. panašūs į tulžius. Spalvų būna juodų, rudų ar baltų. Tatai nepaslankūs paukščiai, nejudėdami tupi medžių šakose ir tik grobiui praskrendant, išjuda iš vietos.

Bucefalus trakėnų veislės Aleksandro Makedoniečio žirgas, kurį Aleksandras valdydavęs, dar vaikas būdamas.

Bucentauras Venecijos dožų laivas, kuriuo jie 1311—1789 kasmet Dangun Įžengimo dieną plaukdavo Adrijon susižieduoti su jūra, jūron simboliškai mesdami savo žiedą, tuo būdu norėdami parodyti jūros priklausymą Venecijai. B. liekanos saugojamos Museo Civico Corrrer Venecijoje.

Bucer, Butzer Martin (1491—1551) olandų teologas. 1506 domininkonas. 1517—1521 Heidelberge ir Wittenberge besimokydamas, suėjo su Liuteriu ir Erazmu Roterdamiečiu, 1522 metė vienuolyną ir nuo 1530 skelbė reformaciją p. ir vak. Vokietijoje. 1541 mėgino sutaikinti protestantus su katalikais. 1549 buvo kviečiamas Anglijon padėti ten reformacijos įvesti. Slapyvardžiu Aretinus Felinus 1529 išsp. Dovydo psalmių vertimą. Jo raštų pirmąjį tomą 1577 išleido Hubert. Kiti nebuvo išspausdinti.

J. Courvoissier La notion d’église chez B. 1933; G. Hopf M. B. and the English Reformation 1946.

Bucerotidae — ragasnapiai, Insessores būrio paukščių šeima, gyvenanti kraštuose Afrikos ir Azijos kraštuose. Didelio lenkto snapo, su rago, šalmo, buožės ar plokštelės pavidalo atauga viršutinėje snapo pusėje. Didumo tarp šarkos ir kurkęs. Kūnas laibas, kaklas ilgas, galva maža. Laikosi miškuose, maitinasi vaisiais, vabzdžiais, smulkiais stuburiniais gyviais. Kaikurios rūšys minta dvėselena. Gyvena poromis arba šeimynomis, kartais susiburia didesniais pulkais. Peri uoksuose. Kiaušiniai pailgi. Balsas panašus į trimito, o kaikurių rūšių į asilo riksmą, šiai šeimai priklauso ligi 70 rūšių, suskirstytų į 16 genčių. Vyrauja juodos spalvos su baltu rėželiu.

Bucevičius 1) Aleksandas (1849 Kvėdarnos vi. — 1885) rusų laivyno karininkas. 1882 VI 5 areštuotas Petrapilyje, kaltinamas priklausęs organizacijai Narod-naja Volia. 1883 II 2 nuteistas mirties bausme, bet ji buvo pakeista sunkiųjų darbų kalėjimu ligi gyvos galvos. Susirgęs džiova, mirė šliselburgo kalėjime.

2) Bronislovas (1836 Kvėdarnos vi. Judrėnų dvare — 1917). Baigęs Kražių gimnaziją, stojo į Kijevo universitetą. 1861

Bucentauras (piešinys 1693)

Buceras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4432-0=4432 wiki spaudos ženklai).