Bissing 1) Friedrich Wilhelm (g. 1873) vokiečiu egiptologas. 1897— 1903 dirbo Kairo muzėjuje. Nuo 1906 profesorius Mūnchene, paskiau Utrechte. Išsp. Geschichte Ägyptens 1904, Die Kultur der alten Ägypt 21919, Das Griechentum der alten Ägypter 1921, Ägyptische Kunstgeschichte 1934— 1939.
2) Moritz Ferdinand (1844-1917) vokiečių generolas, 1914— 1917 karo metu buvo vokiečių okupuotos Belgijos gubernatoriumi. Palaikydamas flamus prieš valonus, norėjo padalinti Belgiją dviem atskiromis provincijomis vokiečių protektorate — Flamija ir Valonija.
Byssus (lot., gr., byssos) 1) Plokštėtažiaunių (Lamellibranchiata) moliuskų organas, kuriuo jie prisikabina prie povandeninių daiktų. Moliuskų kojoje yra sudėtinė B. liauka, sekretuojanti limpantį skystimą, kuris vandenyje kietėja, kaip šilkaverpio ar vorantinklio siūlas. Prisikabindamas B. siūlais ir stumdamas raumenų susitraukimais kūną, moliuskas juda, palikdamas senus siūlus ir sekretuodamas naujus. Vieni moliuskai būva prisikabinę visą gyvenimą, kiti laikinai, kad vandens srovė nenuneštų. Kaikuriuose jūriniuose moliuskuose, pvz. Pinna nobilis B. tiek gausūs, kad senovėje iš jų siūlų gamindavo audeklus. Mūsų gėlųjų vandenų moliuskai bedantė (Anodanta) ir perluotė (Unio) B. liauką turi tiktai lar- vos (Glochidium) stadijoje, kada jie, kaip laikini parazitai, prisikabina prie žuvų.
2) Negyvos upėtakių išnaršos, aptrauktos pelėsiais, šie pelėsiai greit persimeta ant sveikųjų. Todėl peryklose reikalinga nuolatinė išnaršų priežiūra.
3) Audeklai, žinomi Egipte, Indijoje, Graikijoje, iš Rytų armėnų platinti Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir kt. Tai buvo geros kokybės medžiaga (iš šilko, B. ar lino), labai persišviečianti.
Biston šeimos Geometridae (Sprindžiai) drugių gentis, šios genties drugių kūnas labai storas, galva smarkiai įtraukta, šnipu- kas trumpas. Vikšrai turi dešimt kojų, pliki, lėliukėmis virsta žemėje (be kokono). B. genties kaikurių rūšių vikšrai gyvena ant lapuotų medžių, iš dalies ant vaisinių, kuriems gali kenkti. Lietuvoje jie ypač kenksmingi vaisinių medžių medelynams. Lietuvoje pastebėta keturios B. rūšys: B. hispidaria F., B. pomonaria Hb., B. hirtaria Cl. ir B. strataria Hfn.
Bystra (y tariama čia kietai), Bistrą, By- straja, Bystrica (Bystrzyca), daugelio upių vardas slavų kraštuose arba juos nukariavusiuose kaimynuose (rumunuose, vengruose, graikuose), dažniausiai kalnuotose apylinkėse (B. si. reiškia „srauni” , vad. upė).
Bistra(m)polis Panevėžio aps. ir vi. dvaras, 15 km nuo Panevėžio. 1863 VII 31 B. miškuose susitiko kun. Mackevičiaus vedama sukilėlių grupė su rusų kazokais ir pėstininkais. Sukilėliai sutiko rusus smarkia ir naikinančia ugnimi. Rusų tarpe kilo suirutė: kazokai netekę arklių pasileido bėgti, o pėstininkai pasislėpė netoliese esančioje smuklėje. Padegus smuklę, buvo galima rusus paimti nelaisvėn, bet kun. Mackevičius uždraudė smuklę deginti ir sukilėliams lojalaus žydo turtą naikinti. Iš čia sukilėliai nužygiavo į Baisogalos vi. ir prie Būdos susirėmė su rusais.
Bistras Leonas (g. 1890 X 20 Liepojoje) politinis veikėjas. 191.1 baigė Liepojos gimnaziją. 1911 stojo į medicinos fakultetą Genevos universitete. 1912— 1914 studijavo mediciną Tartu univ. 1914 pavasarį be egzaminų buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją, bet I pas. karui kilus, kaip medikas buvo mobilizuotas ir 1914— 1918 tarnavo rusų kariuomenėje medicinos felčeriu. 1917 pabaigoje su kun. M. Krupavičium Voroneže išleidęs politinį atsišaukimą, buvo persekiojamas, o 1918 X grįžo Lietuvon. Vokiečiams besitraukiant, padėjo steigti Kauno savivaldybę. 1919 pradžioje Lietuvos vyriausybei išsikėlus iš Vilniaus į Kauną, buvo spaudos biuro vedėjas ir oficiozo Lietuva vyr. redaktorius. 19.20 išvyko studijų į Friburgą Šveicarijoje, o 1921 ten baigė universitetą filosofijos daktaro laipsniu (disertacija: Die Rechtfertigung dės Guten oder die Moralphilosophie W. Solovjoff’s). Nuo 1922 IX 1 Lietuvos Universiteto teolog. fil. fak. filosofijos sistemos katedros docentas. Skaitė gamtos filosofiją, teodicėją, etiką, teisės filosofiją, logiką.
Nuo 1910 įsijungęs į krikščionių demokratų partiją. B. iškilo vienu pagrindinių jos veikėjų. 1922 — 1926 protarpiais buvo švietimo ministeriu ir seimo pirmininku. 1925 — 1926 sudarė ministeriu kabinetą, jame eidamas ministerio pirmininko, krašto apsaugos ministerio ir užsienio reikalų mi- nisterio pareigas. Po .1926 XII 17 kurį laiką vėl buvo švietimo ministeris, paskiau dienraščio Ryto redaktorius. 1939 III 27 J. Černiaus vadovaujamame kabinete buvo švietimo ministeriu.
B. aktyviai dalyvavo ir katalikiškosios jaunuomenės organizacijose. 1922 pirmininkavo pavasarininkų sąjungoje, vėliau buvo studentų ateitininkų draugovių garbės nariu.
L. Bistras