Puslapis:LE03.djvu/36

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1910 Ateityje, 1913—1914 dirbo Vilties redakcijoje, 1921—1923 redagavo Ateitį, po 1926 Ryto redaktorius. Daug rašė politiniais ir kultūriniais klausimais. Išvertė enciklikas — popiežiaus Leono XIII Rerum Novarum 1921 (21931), Graves de communi 1928, popiežiaus Pijaus XI Quadragesimo anno 1931. 1940 VII buvo bolševikų suimtas ir vėliau išvežtas į Sovietų Rusiją.

Bystrica upė 1) Bystrica, Zolota B. (aukso B.) , rum. Bistrita, Sereto intakas Rumunijoje rytų Karpatuose, 268 km ilgio.

2) Bystrica, gr. Haliakmon, trk. In- dže Karasu, Graikijoje (Makedonijoje), įteka Solunės įlankon. 285 km ilgio.

Bistryčia, Bistrica Vilniaus aps. miestelis, 40 km nuo Vilniaus, Neries kairiajame krante, 1865 XII 5 katalikų bažnyčia rusų administracijos buvo paversta cerkve, o 638 katalikai prievarta užrašyti pravoslavais.

Bistrytės girininkija Klemeliškių miškų urėdijos sudėtyje.

Bystrom Johan [Nicolas (1793— 1848) šve dų skulptorius, nuo 1810 daugiausia Italijoje gyvenęs. Sukūrė Girtąją bachantę, Pandorą, Gustavo Adolfo ir Linné statulas. Buvo Thorwaldseno paveiktas, ir kūrė klasikiniu stiliumi.

Bystron 1) Jonas (1860— 1902) lenkų kalbininkas. 1881—1886 Krokuvos universitete studijavo vokiečių filologiją ir slavistiką. 1886—1887 papildė savo studijas Leipcigo universitete. 1888—1891 mokytojavo gimnazijose, 1891—1902 profesoriavo Krokuvos universitete, dėstydamas vokiečių kalbą. Kaip mokslininkas daugiausia tyrinėjo ypač lenkų kalbos istoriją ir gramatikos dalykus: Rozbiôr parôwnawczy modlitwy Panskiej 1885, Przyczynek do historyi języka polskiego z początku XV w. 1891, O užyciu genetivu w języku polskim 1895. 1891 išleido jau anksčiau M. Stankevičiaus Krokuvos akademijos bibliotekoje surastą ir spaudai pradėtą ruošti lietuvių rytiečių augštaičių 1605 Ledesmos katekizmo vert.

2) Jonas Stanislovas (g. 1892) lenkų etnografas ir sociologas, Krokuvos universiteto profesorius. Išsp. Zwyczaje zniwiarskie w Polsce 19.16, W stçp do ludoznawstwa polskiego 1926, Socjologja wychowania 1931, Dzieje obyczajôw w dawnej Polsce 1932, Kultura Ludowa 1936, Publicznôsc Literacka 1938.

Bišarim, Bišarin, Bešarin klajoklių tautelė šiaurės Afrikoje. Viduramžiais jie kultūroje lenktyniavo su kitomis arabų tautomis ir davė kelis savo rašytojus. Kalbos ir kultūros jie yra tarp semitų ir egiptiečių.

Bišpiliai, kitaip Pipirkalniai — du piliakalniai Raseinių aps. prie Nemuno į vakarus nuo Jurbarko. Ant didesnio B. piliakalnio, vadinamo šv. Jurgio kalnu, 1259 Livonijos magistras von Hornhusen pastatė Georgenburgo pilį, kurios liekanų randama B. prie Nemuno srovės. Kryžiuočiams pastačius tą pilį, žemaičiai tuojau pastatė greta savo pilį toje vietoje, kuri dabar vadinama Bišpiliu. Po kautynių prie Durbės ežero 1260 VII 12 vokiečiai iš Georgenburgo turėjo pasitraukti į Klaipėdos pilį. 1343 kryžiuočiai senoje vietoje pastatė naują pilį, jų vadintą Bajernburgu, Jurgenburgu. 1348 tą pilį paėmė Vytauto nusiųstas jo svainis Sudmantas (Sudimantas). 1387 kryžiuočiai vėl pastatė naują pilį, bet ir ją 1388 žemaičiai paėmė. Po to kryžiuočiai dar kartą atstatė, bet ją 1403 IV 15 Vytautas paėmė. Po Tannenbergo-Grunvaldo mūšio vokiečius iš Žemaitijos išstūmus, pilis nustojo savo reikšmės.

Bišpilis arba Jurbarko piliakalnis Raseinių aps. Imsrės upės vingyje, ligi 120 m ilgio. Buvo kasinėtas prieš I pas. karą.

Bištevinš Olgerts (g. 1907) latvių kompozitorius ir dirigentas. Baigęs Rygoje konservatoriją ir studijas gilinęs užsienyje, nuo 1936 buvo Rygos radiofono dirigentas. Klasinės ir romantinės muzikos atstovas. Simfoniniam orkestrui sukūrė Padavimą ir Orkestro dainą. 1944 tremtyje Švedijoje, nuo 1946 dirigentas Argentinoje.

Bištytis (vok. Bischoffsstein) Rytprūsių miestelis Allensteino apylinkėje, senovės bartų gyvenamoje srityje, ligi 3000 gyventojų. Įsteigtas 1385 prie senojo Strovangen. 1455 kryžiuočių paimtas.

Bitaičių miškas Šiaulių aps. Lygumų vl., 178 ha. Vidutinio amžiaus miškas, kur auga eglė, beržas, juodalksnis.

Bitaitis Ignas (1876 Šiaulių aps. Linkuvos vl. Lumbelių k. — 1900 IX 22 Tiflise, Kaukaze). Su tėvais išsikėlęs Rygon, mokėsi gimnazijoje. Baigęs 6 klases ir nepanorėjęs eiti į kunigus, grįžo tėviškėn ir tarnavo raštininku prie žemiečių viršininko. Jurgio Bielinio paragintas, metė tarnybą ir vertėsi knygų gabenimu iš Prūsų ir jų platinimu savo apylinkėje. 1894 Varpo N 7 savo pavarde išsp. eilėraštį Lietuva dar nepražuvo. 1898 Ūkininkas išsp. Kaltūnio slapyvardžiu straipsni apie Jurgį Bielinį. Tuo pat Kaltūnio slapyvardžiu 1898 savo lėšomis B. išleido eilėraščių rinkinį Laukinis kvietkelis. Jo apysaka Viensėdis (iš XVIII a.) ir drama Dėl pačios dingo. Kaimyno

Bišpilio piliakalnis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5212-0=5212 wiki spaudos ženklai).